Daugiabučių, kurių dauguma (apie 72 proc.) iškilo sovietmečiu. Daugiabučių, kurių energinio naudingumo klasės raidės nerasite lietuviškoje abėcėlėje. Namų, kurių išlaikymas kauniečius nuskurdino ir skurdina toliau.
1961-1992 m. masiškai statytuose stambiaplokščiuose, silikatinių plytų ir monolitiniuose daugiabučiuose šiandien gyvena 85-90 proc. visų kauniečių. Nors jų projektinė eksploatacija buvo paskaičiuota vos 25 metams.
Didžioji dauguma kauniečių gyvena būstuose, kurie nebeatitinka nei šiuolaikinių poreikių, nei ekonominės logikos. Galiausiai – yra nesaugūs gyventi.
Daugiabučiuose, kur automobilį vakare pasistatysi tik jeigu labai pasiseks. Kur su kaimynu nebesisveikini, nes vakar užėmė „tavo“ vietą. Kur vaikai kieme nebežaidžia, nes metalinės supynės ir laipynės kadais sulūžo, kur ant suoliukų, kuriuos mena tik betoninėse jų rėmų liekanos, nebesišildo saulėje senjorai.
Daugiabučiuose, kur automobilį vakare pasistatysi tik jeigu labai pasiseks.
Kauno daugiabučių rajonai virto sunkiai išbrendamomis purvynėmis, paženklintomis vos matomais, nutrupėjusiais šaligatviais ar visai be jų, duobėtais keliais ir įvažomis. Uždarytų mokyklų tuščiais langais.
Kaunas tvarkosi. Modernizacija. Renovacija. Sėkmės istorijos.
Deja, Kaunas „statosi“, bet daugiabučių renovacija Kaune praktiškai nevyksta. Nuo nepriklausomybės atkūrimo, renovuota vos 6,7 proc. arba 300 daugiabučių. Mažiausiai iš visų didžiųjų miestų.
Palyginimui, Birštonas, kur renovuota 60 proc. daugiabučių, Panevėžys – 46 proc., Palanga ir Ignalinos rajonas – 37 proc., Jonavos rajonas – 36 proc.
Kokia to kaina? Turbūt kiekvienas pajuto asmeniškai. Seniūnijose sunku prasiveržti pro duris, apgultas šildymo kompensacijų prašančių kauniečių. Socialinės darbuotojos darbą pradeda 7:30, o baigia… tada kada baigiasi nenutrūkstantis žmonių srautas.
Nors savivaldybė bando girtis, kad šildymas Kaune kainuoja mažiausiai – kainų augimas čia didžiausias. Paskaičiuota, kad kauniečiai moka didžiausią kainą nuo 2012 m. t.y. 140 proc. daugiau.
Gal bus geriau? Mažai tikėtina. Nes laukia baudos. Mat Lietuva, kaip ES šalis narė, privalo vykdyti ES strateginių dokumentų (Reglamentų, Žaliojo kurso ir kt.) nuostatas t.y. pastatų ūkis iki 2050 m. turi tapti nepriklausomas nuo iškastinio kuro, priešingu atveju gresia baudos, taršos mokesčiai.
Tokiais tempais, kaip vyksta renovacija Kaune – ir šimto metų gali neužtekti.
Tokiais tempais, kaip vyksta renovacija Kaune – ir šimto metų gali neužtekti.
O reikia tiek nedaug. Politinės valios ir noro. Noro „pasišluoti“ ne tik prie savivaldybės esančioje aikštėje, kur meras išdidžiai žygiuoja išlipęs iš savo naujo „Porche“. Noro sutvarkyti kitas, ne tik pagrindines gatves, kur rieda jo automobilis. Valios imtis ne imtis ne tik stambių projektų, kuriuos dosniai finansuoja ES ir kur gausiai nubyra... Noro ir valios dirbti ne tik dėl savęs ir savo artimųjų.
Noro, kad Kaune būtų gera ne tik siauram ratui išrinktųjų, bet visiems kauniečiams. Galų gale suvokimo, kad stikliniuose verslo centruose irgi dirba kauniečiai, kurių didelė dalis gyvena tuose pačiuose daugiabučiuose.
Be noro, dar reikia įsiklausyti į ekspertus. Kurie jau ne vienus metus kalba, kad reikia kuo skubiau imtis kvartalinės renovacijos. Kad būtina supaprastinti ir standartizuoti renovacijos projektus. Neišvengiamai reikia didinti finansavimą iš valstybės, savivaldybės biudžetų – supaprastinti ir paramos modernizavimui gavimą.
Savivaldybė turi prisiimti atsakomybę ir už rangovus, jų darbo kokybę, griežtai vertinti jų darbus ir reikalauti atsakomybės.
Galų gale – nustokim imituoti darbą ir pagaliau jo imkimės.
Bet pokyčių nebus ir be kauniečių noro. Noro gyventi šiltai, gražiai, patogiai ir už suvokiamą kainą. Valios pakeisti tai, kas šiuo metu vyksta Kaune.
Noro gyventi ne savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus nupieštame paveiksle. Valios nebegyventi ten, kur reikia šalti ir bristi per purvą iki tų išblizgintų, spalvotomis trinkelėmis išklotų magistralinių gatvių, skirtų mero naujam „Porsche“.
