Deja, turiu kiek kitokį, nei šie jauni protingi vyrai, požiūrį. Ne, ne į homoseksualus, o į tai, ar mes, heteroseksualūs asmenys, privalome juos besąlygiškai mylėti. Manau, kad neprivalome.
Ir štai dėl ko.
Pirma. Nepamenu, kad Lietuvos įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų įtvirtintas reikalavimas besąlygiškai mylėti homoseksualius asmenis ar kad būtų įtvirtintas draudimas juos kritikuoti.
Kad ministrai ir ministrės privalo mokėti anglų kalbą – toks reikalavimas, pamenu, iš prezidentės buvo. Tiesa, pastaruoju metu jis, regis, jau atšauktas, nors oficialiai prezidentūra apie tai nepranešė.
Nepamenu, kad Lietuvos įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų įtvirtintas reikalavimas besąlygiškai mylėti homoseksualius asmenis ar kad būtų įtvirtintas draudimas juos kritikuoti.
Bet kai kuriose labai tolerantiškose Europos šalyse, pasirodo, toks nerašytas reikalavimas jau galioja, nes už kitokią, šiek tiek nepagarbią nuomonę apie homoseksualius žmones yra atšaukiami Lietuvos atlikėjo Mario Basanovo pasirodymai.
Ar jau Europa pamiršo už kitokios nuomonės turėjimą sušaudytus prancūzų karikatūristus? Ar kitos nuomonės, tolerantiškųjų europiečių manymu, negalima turėti tik „šventos karvės“, – homoseksualų atžvilgiu? O gal jie jau tapo šventesni už patį Romos popiežių, kurį, beje, „Charlie Hebdo“ irgi kritikavo?
Antra. Manau, kad demokratinėje šalyje galima turėti neigiamą nuomonę ne tik apie homoseksualius asmenis, bet ir apie jų propaguojamą gyvenimo būdą, jei kritikuojančiajam tas jų gyvenimo būdas yra nepriimtinas.
Juk jei mums yra nepriimtinas girtuoklių gyvenimo būdas, mes juos už tą jų gyvenimo būdą kritikuojame. Ir ne tik kritikuojame – mes juos smerkiame, jais piktinamės, netgi kartais tyčiojamės iš jų.
Aš asmeniškai gėjų nesmerkiu ir jais nesipiktinu, jie man netgi patinka, nes dažniausiai gražiai rengiasi ir skaniai kvepia, ko, deja, nepasakysi apie girtuoklius.
Trečia. Manau, kad demokratinėje šalyje gėjų, lesbiečių ir transvestitų gyvenimo būdo kritika neturi nieko bendra su jų teisių varžymu.
Manau, kad demokratinėje šalyje gėjų, lesbiečių ir transvestitų gyvenimo būdo kritika neturi nieko bendra su jų teisių varžymu.
Jų teisių varžymas prasidėtų tada, jei jie dėl savo seksualinės orientacijos būtų nepriimami į darbą; jei už tą patį darbą jiems būtų mokama mažiau; jei jie nebūtų aptarnaujami restoranuose ir kitose viešose vietose, būtų neįleidžiami į kino, teatrų, koncertų sales, kaip, pavyzdžiui, „tolerantiškieji“ europiečiai pasielgė su heteroseksualiu Basanovu; jiems būtų draudžiama rengti sankcionuotus mitingus ar paradus; jiems būtų neleidžiama pasisakyti per radiją ir TV, rašyti straipsnius, būtų blokuojami jų asmeniniai socialiniai tinklai, žodžiu, būtų ribojama jų žodžio ir visos kitos saviraiškos laisvės; jiems būtų draudžiama gyventi su kuo jie nori ir kaip jie nori.
Kad taip būtų elgiamasi su seksualinėmis mažumomis Lietuvoje, man asmeniškai girdėti neteko.
Tiesa, girdėjau vienos aukštosios mokyklos dėstytojo skundą, jog jis iš darbo buvo atleistas už tai, kad yra gėjus, nors jis buvo atleistas už tai, kad yra prastas dėstytojas, t.y. nekompetentingas specialistas, aplaidžiai vykdantis savo pareigas.
Bet jis vis tiek mano, kad buvo atleistas už tai, jog yra gėjus. Tai yra jo asmeninė nuomonė ir jis turi teisę ją turėti bei ją išsakyti, ką ne kartą viešai yra daręs.
Tikroji demokratija yra tada, kai mes galime turėti ir išsakyti pačiais įvairiausias, netgi nepagarbias nuomones apie visus ir viską, bet negalime riboti ar kaip nors kitaip kištis į asmeninį žmogaus gyvenimą.
Ketvirta. Ministras Bernatonis, beje, man irgi nepatinka. Bet ne tiek dėl jo nuomonės apie homoseksualus, o kiek dėl to, kad jis yra Bernatonis. Be to, man nepatinka dar keli ministrai ir labai nepatinka dvi ministrės iš trijų.
Dėl Basanovo savo nuomonės iki šiol neturėjau, nes apie jį sužinojau tik kilus skandalui. Pasiklausiau „youtubėj“ jo kūrybos. Neblogai, pasirodo, vaikinas pavaro. Nuoširdžiai dėkoju tolerantiškiesiems europiečiams už nemokamą šio atlikėjo reklamą. Manyčiau, ji jam bus į naudą, ko nuoširdžiausiai jam ir linkiu.
Šešta. Manau, kad Lietuvoje turi būti priimtas įstatymas, įteisinantis tos pačios lyties asmenų santuokas.
Nes tikroji demokratija yra tada, kai mes galime turėti ir išsakyti pačiais įvairiausias, netgi nepagarbias nuomones apie visus ir viską, bet negalime riboti ar kaip nors kitaip kištis į asmeninį žmogaus gyvenimą.
Septinta. Pabaiga.
