Kelios dienos ir situacija pasikeitė iš esmės: uždaryti keli miestai Šiaurės Italijoje, atšaukiami renginiai, tuštėja gatvės, o gyventojai po kelias valandas laukia prie parduotuvių nusipirkti būtiniausius daiktus. Blogiausia, kad didžioji dalis naujų atvejų – vietiniai. Visi jie užsikrėtė pačioje Italijoje, o ne užsienio šalyse. Iki šiol didžioji dalis Europoje diagnozuotų koronaviruso atvejų buvo importuoti iš kitų šalių. Italija įrodė, kad virusas gali lengvai plisti pas mus – užtenka nieko nedaryti.
Teksto rašymo metu buvo užfiksuoti jau 165 susirgimai Italijoje. Norint palyginti ką reiškia rimtos priemonės, galime pažvelgti į kitą Atlanto pusę. Jungtinės Amerikos Valstijos turi gerokai didesnius ryšius su Kinija, tačiau šiuo metu ten diagnozuota tik 14 atvejų (likę sergantys šalyje jau grįžo su diagnozuotų virusu, iš viso sergančių – 34) – visi jie susiję tik su kelionėmis užsienyje. Vietinėse bendruomenėse virusas kol kas neplito. Viena didžiausių priežasčių – staigus, savalaikis ir griežtas šalies reagavimas į išorės grėsmę.
Norisi tikėti, kad eisime JAV keliu, tačiau prisiminus gaisro Alytuje atvejį, reakciją į koronavirusą iki šiol, laisvai galime tapti ir Italija.
Dar vasario pradžioje JAV paskelbė, kad neįsileis į šalį žmonių, kurie gyveno arba keliavo Kinijoje per pastarąsias 14 dienų. JAV piliečiai grįžtantys iš Hubei provincijos iškart keliauja į privalomą 14 dienų karantiną, grįžtantis iš kitų Kinijos vietų – į savanorišką, bet prižiūrimą karantiną savo namuose. Šios griežtos priemonės lėmė, kad šalyje viruso plitimas kol kas sėkmingai sustabdytas ir karantino skelbti ištisuose miestuose neprireikė.
Žiūrint į šiuos du atvejus, kyla klausimas – kuriuo keliu pasuks Lietuva? Norisi tikėti, kad eisime JAV keliu, tačiau prisiminus gaisro Alytuje atvejį, reakciją į koronavirusą iki šiol, laisvai galime tapti ir Italija. Galima pasidžiaugti, kad pirmadienį buvo nuspręsta siūlyti skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Rimtas žingsnis, tačiau paskelbus situaciją ekstremalia – ji stebuklingai neišsisprendžia. Reikalingos priemonės ir atsakymai į šiuos klausimus:
1. Kodėl iki šiol visiškai neribojamos kelionės į Kiniją ir iš Kinijos?Sveikintina informuoti oro uosto keleivius ir pasiūlyti savanoriškai stebėti savo būseną. Tačiau net jeigu 99 asmenys iš 100 elgsis pagal instrukciją, užteks to 1, kad viskas pasikeistų iš esmės. Pasinaudokime JAV pavyzdžiu ir visiškai ribokime keliones iš Kinijos.
2. Ką darysime su keleiviais iš Italijos, ypač iš Šiaurinių regionų? Kadangi tai naujas židinys, kuriame koronavirusas plinta ypač greitai, reikėtų įvertinti galimybes padaryti privalomą 14 dienų karantiną grįžtantiems iš užkrėstų regionų. Grįžtantiems iš kitų Italijos regionų – savanoriškas karantinas su priežiūra savo namuose. Reikėtų nepamiršti, kad tokios pat taisyklės turėtų galioti ir tiems, kurie atskrenda jungiamaisiais skrydžiais iš Italijos arba Kinijos.
3. Ar virusas keliauja tik lėktuvais? Šiuo metu visas dėmesys sutelktas tik į keliones oru. Suprantama, tačiau nemažai lietuvių keliauja Europoje su automobiliais, kiti skraido į Varšuvos arba Rygos oro uostus. Vertindami tai, turėtume būti pasirengę, jei situacija dramatiškai ir sparčiai blogėtų, laikinai įvesti sienų kontrolę. Pagal Šengeno taisykles, jeigu kyla didelis pavojus saugumui, kiekviena šalis turi teisę įvesti laikiną sienų kontrolę (beje, sienų kontrolė padėtų geriau kontroliuoti atvykstančius iš Italijos ir šalies oro uostuose).
4. Ar Lietuva pasiruošusi jau dabar vykdyti privalomą karantiną? Ar turime vietos? Ar paruoštos patalpos?
5. Masinių susirgimų atvejų vietų ligoninėse neabejotinai neužteks. Ar jau yra numatytos vietos, kuriose galėtų būti įkurtos laikinos ligoninės? Ar užteks priemonių?
6. Ar policijai, priešgaisrinei apsaugai, Lietuvos kariuomenei (kurioje esančios Krašto apsaugos savanorių pajėgos gali būti aktyvuotos vykdyti Taikos meto užduotis) pakanka apsaugos priemonių? Ar yra pasiruošta vykdyti ištisų teritorijų karantiną, jeigu to prireiktų?
7. Ar esame pasirūpinę maisto atsargomis? Kaip maistas galėtų būti tiekiamas karantino teritorijoms? Italijos atvejis parodė, kad krizė iškart ištuština parduotuvių lentynas.
8. Ar esame pasiruošę pagalbos planą ekonomikai, kuri gali rimtai nukentėti didesnio protrūkio atvejais? Kinijoje jau dabar skambinama pavojaus varpais, kad milijonai smulkių įmonių gali mėnesio bėgyje bankrutuoti.
Klausimų neabejotinai gali būti ir daugiau. Suprantu, kad daugelis iš jų teoriškai yra apžvelgti ar numatyti, tačiau kaip parodė Alytaus atvejis – žmogiškasis faktorius dažnai lemia, kad krizės atveju yra padaromos visos įmanomos klaidos. Todėl būkime ramūs, tačiau pasiruošę. Būkime šiuo atveju JAV, o ne Italija.
Paulė Kuzmickienė yra Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
