Nieko neprimena tokios kalbos? Man primena. Aroganciją ir realybės neigimą pačioje pandemijos pradžioje. Kai ministras kartojo, kad situacija valdoma, kad priemonių netrūksta, kad viskas gerai.
Gerai nėra. Medikų bendruomenė sako, kad visa tai, kas vyksta dabar, prisidengiant COVID-19, yra tikriausias mobingas prieš gydymo įstaigas, jų vadovus ir paslėptas siekis įteisinti dalykus, kuriuos nesėkmingai bandė įgyvendinti anksčiau. Pažiūrėkime, kiek matome drąsiai kalbančių apie problemas medikų vadovų? Vos keletas. 53-iasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis teigia, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tačiau šiuo metu Veryga, rodos, pamiršo apie jo egzistavimą. Realybė tokia – sveikatos paslaugos tapo nepasiekiamos Lietuvos piliečiams.
Realybė tokia – sveikatos paslaugos tapo nepasiekiamos Lietuvos piliečiams.
Dėl COVID-19 sustabdytas planinių paslaugų teikimas, vis dar sunkiai grįžta į buvusias vėžes. Kai kurios įstaigos nedirba net 50 proc. tempu, todėl eilės ne tik kad nemažėja, bet ir toliau auga. Gydytojai praneša, kad pacientai užrašomi tik lapkričio mėnesiui ir kuo toliau – tuo eilės vis ilgėja. Mažesnių miestelių gyventojams pagalba tampa beveik neprieinama. Šiuo metu pagalbos galima sulaukti tik tada, kai tavo gyvybei iškyla rimtas pavojus. Gydytojų teigimu, žmonės pradėjo vartoti vaistus nuo skausmo dėl lėtinių ligų.
Didelė problema ir dėl ankstyvosios ligų diagnostikos. Šią sekundę ligos kaip ir nėra, todėl apsilankymas gydymo įstaigoje tau nepriklauso, tačiau vertinant tai, kad vienas svarbiausių dalykų mažinant mirštamumą nuo kraujotakos, širdies ligų ar klastingo vėžio yra ankstyva diagnostika, uždarytos durys į konsultacijas šiandien gali lemti labai skaudžius nuosprendžius rytojaus dieną.
Kita didelė problema atnaujinant įprastas paslaugas, ypač regiono ligoninėse, yra ministro įvestas privalomas darbo organizavimas ciklais. Tiesa, pati ministerija teigia, kad tai – tik rekomendacija. Tačiau bijodami ministerijos, visų gydymo įstaigų vadovai šią „rekomendaciją“ daro privalomą joje dirbantiems gydytojams. Visiems žinoma problema, kad Lietuvoje trūksta patyrusių gydytojų ir ypač tai junta regionai. Daugelis iki šiol gelbėdavosi gydytojais dirbančiais keliose įstaigose, tačiau jau seniau ministras bandė uždrausti gydytojams dirbti keliose gydymo įstaigose. Tada nepavyko. Dabar, prisidengdamas COVID-19, nusprendė įgyvendinti senus planus.
Kartais sudaromas įspūdis, jog gydytojai dirba keliose įstaigose, važinėja po kelis rajonus tik dėl malonumo. Gydytojai mielai dirbtų vienoje įstaigoje, jeigu tik atlyginimas būtų orus. Norėdami gauti bent kiek padoresnį atlyginimą, uždirbti, neišvykti į užsienį, jie yra priversti dirbti per kelis darbus. Vietoj to, kad spręstų šios problemos priežastis, ministras nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog uždrauskime.
Reikia pastebėti, kad atlyginimai buvo pakelti. Tačiau didelė dalis gydytojų nepatyrė algų padidėjimo. Dalis jų buvo priversti nedirbti dėl karantino. Turėję kontaktą su COVID-19 sergančiais, privalėjo saviizoliuotis ir dėl to vietoj žadėto šimto procentų kompensacijos už nedarbingumą, gavo gerokai mažiau. Dar atlygis sumažėjo ir dėl ministro „rekomendacijų“ dirbti ciklais. Draudimais, matyt, valdys ir medikų atostogas.
Problemų yra ir daugiau. Čia paminėtos tik kelios, pačios aktualiausios šiuo metu. Labiausiai norėtųsi, kad Sveikatos apsaugos ministerija ne tik kaltintų gydytojus ar gąsdintų finansavimo nutraukimu, bet ir imtųsi lyderystės spręsti jas. Šiuo metu itin aktualu, užtikrinant saugumą, užtikrinti kuo platesnį planinių paslaugų atnaujinimą.
Ką daryti? Apginkluoti apsaugos priemonėmis ne tik medikus ir visus darbuotojus. Ateinantiems į gydymo įstaigą pacientams įduoti kaukes, pirštines. Eilės savaime nesumažės, todėl prailgintas gydymo įstaigų darbo laikas padėtų paisant saugos reikalavimų suteikti daugiau konsultavimo paslaugų, atlikti daugiau tyrimų. Gydymo įstaigas labai motyvuotų paslaugų vertės padidinimas. Galimų sprendimų yra ir daugiau.
Net neabejoju, kad medikų bendruomenė turi ką pasiūlyti, gal pats laikas visiems sėsti prie bendro stalo ir sutarti sprendimus, kurie leis nepažeisti Konstitucijos 53 str.
Paulė Kuzmickienė yra LR Seimo narė, dirbanti socialinių reikalų ir darbo komitete.
