Tačiau, vieną dalyką nemalonusis „kambariokas“ nuo mūsų nuslėpė. O niekada nesirgusieji koronavirusu apie tai greičiausiai net nesusimąstė. Tai liekamieji viruso reiškiniai. Įveikus paprastą gripą ar kitą virusą, gyvenimas grįžta į įprastą darbingą kasdienybę, kurioje energijos ir geros savijautos užtenka tiek darbui, šeimai, draugams ir laisvalaikiui. Koronavirusas – gerokai klastingesnė liga, neretam persirgusiam atimantis darbingumą daugybei savaičių.
Liekamuosius reiškinius jaučiančių gali būti dešimtimis tūkstančių
Kai kuriems pagijus nuo koronaviruso bėdos tik prasideda. Sudėtingiausiai į visuomenę grįžta pacientai, kurie gydėsi ligoninėse, o ypač – intensyvios terapijos skyriuose ir kuriems buvo dirbtinai ventiliuoti plaučiai. Po šių procedūrų jie sunkiai vaikšto, negali atlikti kasdienių darbų, jaučia fizinį silpnumą, pasunkėjusį kvėpavimą.
Kartais net negali normaliai mąstyti, atsiminti, susikoncentruoti, būna sutrikęs miegas. Daugelį pacientų kankina potrauminio streso sindromas, depresija.
Kartais net negali normaliai mąstyti, atsiminti, susikoncentruoti, būna sutrikęs miegas.
Tačiau nebūtina persirgti pačia sunkiausia forma. Gydytojai pastebi, kad liekamieji koronaviruso reiškiniai kamuoja ir nemažą dalį lengviau sirgusių.
Koronavirusas gali pasiglemžti jėgas nepriklausomai nuo jo amžiaus ar fizinio aktyvumo. Sirgusius ištinka alerginės atakos, dažnai kankina nuolatinis nuovargis, dusulys, nerimas, nemiga arba padidėjęs mieguistumas, prasta psichologinė savijauta, kitos problemos. Kai kada pilnai atsigauti prireikia net 6-12 savaičių. Skaičiuojama, kad vadinamasis postkovidinis sindromas – nuovargis, dusulys, uoslės ir skonio praradimas kamuoja net 10-20 proc. persirgusių.
Vertinant Lietuvos koronaviruso susirgimo atvejų skaičių, tokių žmonių patiriančių postkovidinius simptomus gali būti nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst.
Jau pasiekiama pagalba
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sausį reabilitacijai buvo panaudota vos 20 proc. tam skirtų lėšų. Vasarį skaičiai buvo kiek didesni. Suprantama, kad tam turi įtakos karantino apribojimai, matyt, ir informacijos stygius.
O pagalba yra. Ir tiems, kurie su virusu kovojo ligoninėje, ir tiems, kurie gydėsi namuose šeimos gydytojas ar reabilitologas gali paskirti valstybės lėšomis apmokamą gydymą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sausį reabilitacijai buvo panaudota vos 20 proc. tam skirtų lėšų.
Pirmiausia, reabilitacijos gydymas siūlomas tiems, kuriems nepraėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare jaučia liekamuosius požymius (atitinkančius nervų ir kvėpavimo sistemos ligų profilius). Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, paskirs reabilitacinį gydymą.
Pagalba priklauso ir sirgusiems namuose.
Pagalba priklauso ir sirgusiems namuose. Jei pasveikę žmonės vis tiek jaučiasi prastai, nuvargę, netekę sveikatos, jie gali gauti masažus, kineziterapiją, ergoterapiją ir fizioterapiją. Tereikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Problemos gali būti ne tik fizinės. Sirgusius gali kankinti ir psichologiniai susirgimai. Todėl labai svarbu nenumoti ranka į problemos, o kreiptis psichosocialinės reabilitacijos.
Kvėpavimo sistemos ligų reabilitaciją galite rasti virš 60 įstaigų, o nervų sistemos ligų – apie 100 įstaigų Birštone, Druskininkuose, Palangoje, Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.
Jau dabar Europoje matome trečiosios bangos požymius. Sunku pasakyti, kokių apribojimų dar prireiks suvaldyti pandemiją, kiek dar reikės pabūti namie, kaip greitai visi pasiskiepysime. Geriau sunkumus pasitikti šviesia, sveika galva ir stipria sveikata, įveikus postkovidinius negalavimus.
Paulė Kuzmickienė yra LRS Sveikatos reikalų komiteto narė, TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotoja.
