Ši, didelį rezonansą sukėlusi, situacija atskleidė giluminę problemą skirstant Sveikatos fondo lėšas. Pirmiausiai, reikia suvokti, kad lėšas į Sveikatos fondą suneša tie patys mokesčių mokėtojai, kurie po to ir tikisi efektyvaus lėšų naudojimo jų pačių reikmėms. Todėl bet kokie teisės aktų pasikeitimai sveikatos apsaugos sektoriuje, turi būti labai gerai apgalvoti ir plačiai aptarti visuomenėje, nes yra ypač jautriai vertinami ir akylai stebimi.
Savaime suprantama, kad iš žmonių surinktus pinigus reikia naudoti skaidriai, efektyviai ir taupiai. Tačiau, taupumas ne visada yra susijęs su socialiniu teisingumu.
Valstybė yra įsipareigojusi padėti žmonėms turintiems klausos negalia. Ji skiria kompensacijas klausos aparatams įsigyti. Tačiau nustatyta kompensuojama suma, jau seniai neatitinka šiuolaikinių poreikių lygio. Natūralu, kad sparti aukštųjų technologijų plėtra medicinos pramonėje, leidžia pasiūlyti rinkai pačios aukščiausios kokybės klausos aparatus. Jų dėka, žmogus gali girdėti lygiai taip pat, kaip girdi sveikieji žmonės. Tačiau valstybės skiriama pagalba yra menka ir neužtikrina žmogui sugrįžti į nuostabų garsų pasaulį.
Norėdamas įsigyti kokybišką klausos aparatą, negirdintis žmogus yra priverstas papildomai mokėti. Akivaizdu, kad klausos negalią turinčiam žmogui yra sunku gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, todėl labai retas žmogus gali sau leisti papildomai užsimokėti už jo poreikius tenkinantį klausos aparatą. Dažnai klausos problemos tiesiogiai koreliuoja su amžiumi. Orios senatvės sulaukusiam žmogui rasti atliekamų pinigų geram klausos aparatui įsigyti taip pat sudėtinga.
Tačiau, taupumas ne visada yra susijęs su socialiniu teisingumu.
Žmogus, kuris visą gyvenimą dirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius, tikisi, kad atėjus laikui juo bus pasirūpinta. Tačiau neretai jam tenka nusivilti, nes valstybė neišgali padėti spręsti gyvybiškai svarbias problemas ir užtikrinti žmogui pilnavertį ir orų gyvenimą senatvėje. Valstybės kompensuojama suma tokia, už kurią, deja, daugeliui įmonių nepavyksta parinkti jų lūkesčius atitinkančių klausos aparatų. Tada lieka tik aparatai iš bėdos, kurie guli stalčiuje ir yra nenaudojami. Formaliai valstybė deklaruoja, kad pasirūpinta, bet realiai žmogus ir toliau gyvena spengiančioje tyloje.
Suaugęs žmogui iš valstybės priklauso kompensacija nuo 53,34 iki 282 Eur vienam aparatui. Tikrai ne visiems šių kompensavimo sumų pakanka. Norėdami įsigyti individualius poreikius atitinkantį prietaisą, klausos problemų kamuojami žmonės, dažniausiai turi prisimokėti apie 500- 800 Eur. Sutikite, kad toks nuosavų lėšų poreikis yra retai, kam įkandamas. Nesant atliekamų pinigų, tenka verstis su valstybės skirta kompensacija. Galimybės stipriai apribotos, tačiau ir už tokią sumą aparatą galima nusipirkti. Pavyzdžiui Šveicarijoje pagaminti Phonak aparatai yra patvarūs eksploatavimo prasme ir jų nešiojimo laikas gana ilgas.
Pagal galimybes palaipsniui didindama kompensuojamą sumą, valstybė laimėtų ne tik morališkai, bet ir ekonomiškai.
Tačiau esminė problema, perkant pigiausius aparatus, yra tai, kad jie patenkina tik neaktyvių žmonių poreikius ir neleidžia žmogui jaustis pilnavertiškai įvairiose gyvenimo situacijose. Įsigydamas brangesnį klausos aparatą pacientas laimi kur kas daugiau. Garsas atkuriamas natūraliai, bet svarbiausia, kad naujos kartos aparatai užtikrintai slopina pašalinius garsus. Negirdėti vėjo keliamo triukšmo, neerzina pačio aparato švilpimas, taip pat, sumažinamas foninis triukšmas, kurį kelia, pavyzdžiui, variklių ūžimas, ventiliatorių garsas. Tokie aparatai, su daugybe funkcijų, ypač gyvybiškai svarbūs žmonėms, kurie nori būti socialiai aktyvūs ir sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą.
Juk, būtent toks ir turėtų būti valstybės teikiamos pagalbos tikslas. Atidaryti duris į chaotišką garsų pasaulį neužtenka, reikia, kad pro tas duris įėjęs žmogus, vėl pajustų pasitikėjimą savimi ir būtų naudingas savo artimiesiems, visuomenei ir valstybei. Pagal galimybes palaipsniui didindama kompensuojamą sumą, valstybė laimėtų ne tik morališkai, bet ir ekonomiškai. Ženkli dalis visuomenės, sulaukusi tinkamos pagalbos, taptų didelė kurianti, dirbanti ir valstybei naudą nešanti jėga. Kad taip atsitiktų, reikia vieno mažo žingsnelio, nedidelės pastangos, kad tie, kurie girdi, išgirstų ir suprastų, tuos , kurie negirdi.
Paulina Vaitkūnaitė yra klausos sutrikimų konsultantė, dirbanti su klausos negalią turinčių žmonių organizacijomis.
