Tai yra reakcija į straipsnį Tiesa ar melas? V.Ušackas: 64 tūkst. kasininkių sumoka „Sodrai“ tris kartus daugiau nei 190 tūkst. teisininkų
Gyventojų nusivylimas dėl socialinio teisingumo stokos Lietuvoje tikrai nesumažės, jei spaudoje kritiškai bus žiūrima tik į problemą išryškinančius iliustratyvius skaičius, bet ne į pačią problemą ir jos pasekmes.
O problema yra aiški – Lietuvoje egzistuoja profesijos, kurios mėgaujasi privilegijuota mokestine sistema ir tai yra politiškai, morališkai ir ekonomiškai visiškai netoleruotinas supuvusios sistemos pavyzdys.
Bet pradėkime nuo skaičių. Straipsnyje minima, kad lyginant individualią vykdančių asmenų ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų skaičius, buvo lyginami obuoliai su arbūzais. Tačiau jau sekančioje pastraipoje rašoma, kad vienas advokatas 2017 m. vidutiniškai sumokėjo 2603 eurus „Sodrai“, o pardavėjas – 1572 eurus, ir daroma išvada, kad advokatai sumoka daugiau. Argi čia lyginami ne obuoliai ir arbūzai, kai patogiai nepaminimas faktas, kad advokatai uždirba kelis, o kai kurie dešimtis ar šimtą kartų daugiau nei pardavėjai?
Tad palyginkime du obuolius. VMI duomenimis, 2017 metais daugiausiai uždirbęs advokatas gavo 2,2 mln. eurų pajamų. Pagal dabartinę mokesčių sistemą, „Sodrai“ toks advokatas sumoka 8582 eurus arba 0,4 proc. nuo visų gautų pajamų.
Palyginimui, pardavėjas, kurio atlyginimas siekia 550 eurų „ant popieriaus“, „Sodrai“ sumoka 2652 eurus arba 30,6 proc. nuo visos darbo vietos kainos darbdaviui. Ar tikrai 0,4 proc. yra daugiau nei 30,6 proc., kad būtų galima daryti išvadą, kad teisininkai sumoka daugiau?
Galbūt 15min „tiesos barometru“ reikėtų patikrinti šį teiginį, ar neatrodo, kad tai yra svarbi ir reikšminga informacija visuomenei, kurią ir reikėtų analizuoti?
Galiu patikinti, kad emigruojantiems profesionalams tai yra svarbu. Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad buvo minėti tik advokatai, notarai ir antstoliai ir kad jų skaičius nesiekia nei 3 tūkst., o buvo minimas 190 tūkst., bet visgi nėra tinkamai pažymima, kad akcentas būtent dėtas ant šių individualią veiklą vykdančių profesijų atstovų, nes jie, kaip ir stambieji ūkininkai, gauna didžiules pajamas ir beveik neprisideda prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo.
Aš, žinoma, suprantu, kad yra labai daug asmenų, kurie verčiasi individualia veikla ir negali užtikrinti oraus pragyvenimo lygio sau ir savo šeimai. Jie neturi tokios geros socialinės apsaugos kaip samdomi darbuotojai – negali turėti apmokamų atostogų su šeima, negali sau leisti susirgti.
Todėl apie jokį mokesčių didinimą mažas pajamas gaunantiems individualią veiklą vykdantiems asmenims negali būti nė kalbos, tačiau yra pikta, kai milžiniškas pajamas gaunantys privilegijuotų profesijų naudojasi šia mokestine spraga ir tik trupiniais prisideda prie mūsų socialinės apsaugos fondo.
„Lemiamo šuolio“ iniciatyva dvejus metus bandė kalbėtis su visomis didžiosiomis politinėmis partijomis ir išryškinti šią mokestinę neteisybę. Visgi dauguma politikų atsisakė klausytis, nes mokesčių teisingumo klausimas jiems yra nepatogus.
Reikėtų užgauti ūkininkų, advokatų, notarų, antstolių interesus. Tegul geriau jau biotechnologai, IT specialistai, finansų analitikai ir kiti aukštą pridėtinę vertę kuriantys profesionalai emigruoja į Londoną, Berlyną, Dubliną, Stokholmą ir iš ten padeda savo tėvams. Galbūt kada nors jie sugrįš. Galbūt.
Yra visiškai aišku, kad Lietuva pralaimi globalioje konkurencinėje kovoje dėl talentų, technologijų, kapitalo dėl neteisingos mokesčių sistemos ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo.
Lietuvoje finansiškai neapsimoka kurti gerai apmokamų darbo vietų. Jas žymiai lengviau ir paprasčiau kurti Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ar net Prancūzijoje – šalyse, kurios nuoširdžiai, nuosekliai ir strategiškai kovojo dėl globalių talentų.
Šiandien Lietuva ne tik kad praleidžia šansą pritraukti, bet dažnai tiesiog atstumia talentingus ir verslius žmones. Investicijų ir talentų pritraukimo programų Lietuvoje reikia jau dabar. Ne po metų, ne po 5 metų, o dabar, nes tik tuomet Lietuva galės ištrūkti iš žemų pajamų spąstų. Tačiau mūsų politikai ir toliau vengia pažiūrėti į mokestinės sistemos neteisybę iš esmės. Jiems svarbiau neužkliudyti ūkininkų, teisininkų ir kt. įtakingų asmenų, kurie dešimtmečius naudojasi mokestinėmis spragomis. Tai tęstis negali.
Paulius Kunčinas yra Lemiamo šuolio iniciatorius