Koronaviruso pandemija atskleidė, kaip smarkiai Europa ir JAV yra priklausomos nuo Kinijos. Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova Europos Sąjungos priklausomybę nuo Kinijos ir Indijos tiekiamų medicinos atsargų pavadino liguista. Europos Komisija iki šio mėnesio galo parengs strateginį planą šiai problemai išspręsti ir pateiks jį įvertinti Europos Parlamentui bei Bendrijos narių lyderiams.
Neabejotinai JAV taip pat patyrė, ką reiškia priklausomybė nuo prekių iš Kinijos. Šios šalies ekonomika, anot Tarptautinio valiutos fondo, iki 2030 metų pranoks JAV ir bus didžiausia pasaulyje. Amerikiečiai yra nepatenkinti milžinišku prekybos su Kinija deficitu. 2018 metais JAV eksporto į Kiniją ir importo iš šios šalies santykis buvo neigiamas ir sudarė beveik 400 milijardų dolerių.
Tai svarbu ne tik ekonomiškai. Politologas Linas Kojala savo knygoje „Baltieji rūmai ir Lietuva“ rašo: „Ne veltui vienas žymus amerikiečių analitikas neseniai man pabrėžė, kad artimiausioje ateityje JAV savo sąjungininkus vertins pagal požiūrį į Kiniją. Tie, kurie susivilios Kinijos investicijomis, o kartu ignoruos JAV saugumo argumentus, rizikuos santykių su Vašingtonu pablogėjimu; tie, kuriems aktualesni transatlantiniai saitai, bus vertinami kaip patikimi partneriai. <...> Net jei kai kuriais atvejais JAV privalės nusileisti ir netrukdyti ekonominiams kai kurių valstybių santykiams su Kinija, tai bus traktuojama kaip tvaresnius ilgalaikius rezultatus laiduojanti politika“. Verta įsiklausyti į šiuos žodžius.
Vis daugiau Vakarų investuotojų pradeda galvoti apie gamybos sugrąžinimą į Europą ir JAV. Kol kas daugiausia įmonių iš Kinijos perkeliama į Centrinės ir Pietryčių Azijos šalis, bet ir Europa yra patraukli rinka. Gamyba iš Kinijos traukiasi dėl dviejų priežasčių: auga darbo kaštai pačioje Kinijoje bei vykstantys prekybos karai su šia šalimi.
Manau, kad tai puiki galimybė ir Lietuvai. Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje jau įsikūrė visame pasaulyje žinomi gamintojai. Tai yra įrodymas, kad Vakarų investuotojai žiūri į mūsų darbo jėgos kompetenciją. Dar kartą turime progą įvertinti Lietuvos IT ir telekomunikacijų aukštą lygį ir mūsų lankstumą.
Kol kas daugiausia įmonių iš Kinijos perkeliama į Centrinės ir Pietryčių Azijos šalis, bet ir Europa yra patraukli rinka.
Nors dabar visų akys nukreiptos į esamą ekonominę situaciją, jos suvaldymą, tačiau privalome galvoti ir apie ateitį. „Investuok Lietuvoje“ turi tapti lyderiu net šioje niūrioje ekonomikos būsenoje. Aišku, man norisi akcentuoti savo gimtąjį Kauną, kuris įrodė esąs pasiruošęs dideliems išsūkiams. Kauno LEZ tapo tikru proveržio ledlaužiu pritraukiant gamybines investicijas, o šioje zonoje laisvų plotų dar yra.
Dideles viltis dedu į Kauno miesto savivaldybės „Kaunas In“ organizaciją. Dar labiau sujungus jėgas „Investuok Lietuvoje“ ir „Kaunas In“ tikėtinas geras rezultatas.
Kad ir kaip dalis kauniečių vertintų, verslo centrai yra perspektyvi investicija, nes juose kuriamos aukšto pajamingumo darbo vietos. Didesni plotai sukuria ir didesnes galimybes prisikviesti užsienio bendroves, kurios gali teikti paslaugas nebūtinai Lietuvai, bet visam pasauliui.
Daliai vokiečių verslų grįžtant į Europą stotele galėtų tapti ir Kaunas.
Kompanijos „NewSec“ analizė rodo, kad intensyvi modernių biurų plėtra Kaune jau šiemet suteiks verslui iki tol neturėtas pasirinkimo galimybes: miesto biurų rinka pasipildys 83 000 kv. m. modernių biurų plotu, o bendras biurų plotas padidės iki daugiau nei 230 tūkst. kv. m.
Į Kauną atėjus tokioms kompanijoms kaip „Continental“, „Hella“, gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, vokiečiams artimas lietuvių mentalitetas ir reikalingų kvalifikuotų darbuotojų pasiūla gali tapti rimais argumentais Vokietijos verslui renkantis investicijos vietą. Vokietijos pramonės asociacija pernai Kiniją įvardijo kaip grėsmę šalies pramonei, nors iki tol apie Kiniją jie kalbėjo labai gražiai. Tad daliai vokiečių verslų grįžtant į Europą stotele galėtų tapti ir Kaunas.
Turime didžiulį kozirį – Kauno technologijos universiteto studijų programa Programų sistemos yra pati populiariausia ir geriausiai vertinama IT programa šalyje, čia paruošiama daugiausia specialistų. Privalome išnaudoti Kauno potencialą. Pripažinkime, kad Kaunas yra viena didžiausių inžinierių kalvė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione.
Paulius Lukševičius yra Kauno miesto tarybos narys, atstovaujantis TS-LKD frakciją.
