Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Paulius Malžinskas: Penki automobiliai už kosminio laivo kainą

Vilniaus daugiafunkcinio komplekso (toliau – DK) epopėja primena  istoriją, kai 1973 m. Sovietų Sąjunga su didele pompastika ir lozungais paskelbė atnaujinanti Baikalo–Amūro magistralės (BAM) statybas. Statybos truko daugiau kaip tris dešimtmečius (iki 2003 m.), per kuriuos buvo bandoma įveiklinti Sibiro teritorijas ir pakeisti upių tekėjimo kryptis. Laikui bėgant projektas tapo nuostolingas, prarado savo politinę ir strateginę reikšmę, tapo nepakeliamas sovietų valstybės ekonomikai ir šiai dienai BAM yra mažai naudojamas.
Paulius Malžinskas
Paulius Malžinskas / J.Mižutavičiūtės nuotr.

Kaip BAM projektas Sibire, taip DK kompleksas Šeškinės kalvoje, pradedant nuo 1987 m., palaidojo jau ne vieną milijoną. 1987 m. architektas A.Nasvytis parengė to laikmečio dvasią ir poreikius atitinkantį daugiafunkcinio stadiono projektą. Žiūrint iš šios dienos realijų, Šeškinės teritorija tuomet buvo kaip Sibiro platybės, nebuvo ten jokių akropolių ir verslo centrų, todėl A.Nasvyčio projektas ir teritorijos vystymo planas buvo logiškas ir suprantamas.

Laikas bėgo, projektas buvo tai vykdomas, tai stabdomas. Kaip virusas kompiuterio programose, multifunkcinė koncepcija užvaldė kelių vėlesnių kartų protą ir mintis. Po trisdešimties metų atsisiuntėme kelis „update“ skambiai pranešdami, kad stadione lengvosios atletikos takų nebus, jis bus skirtas tik futbolui, tačiau paspaudus mygtuką „refresh“ vėl pakibome faile pavadinimu „daugiafunkcinis“.

Vilnius per trisdešimt metų pasikeitė neatpažįstamai. Miestas dūsta transporto kamščiuose, sparčiai didėja gyvenamųjų rajonų gyventojų tankis, dygsta milžiniški prekybos centrai, verslo centrai, kiti komercinės paskirties pastatai, tačiau visuomeninės paskirties ir sporto infrastruktūros objektų raida liko embriono stadijoje. Vilniečiams trūksta vietos darželiuose, o, Eurostato tyrimo duomenimis, Vilnius yra šeštas nuo galo tarp visų Europos valstybių sostinių pagal gyventojų pasitenkinimą, sportui skirtomis sąlygomis. Net 22 proc. vaikų turi viršsvorio ir nutukimo problemų, o 38 proc vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose.

Atsakymo, kodėl Vilniuje reikalingas būtent šitas monstriškas daugiafunkcinis kompleksas, aš nežinau. Jeigu kažkas nori sau žūtbūt pasistatyti paminklą, tai gerai, suprantu. Bet kokia paminklo kaina ir kokia jo vertė?

Sportas yra svarbus veiksnys sprendžiant socialines problemas ir mažinant socialinę atskirtį. 1 Eur, investuotas į sporto infrastruktūrą, sutaupo 4 Eur, išleidžiamus sprendžiant vaikų sveikatos ir socialinės rizikos problemas. Islandijos pavyzdys tai puikiai parodo. Taigi, sporto infrastruktūros Vilniuje reikia, kaip ir modernaus futbolo stadiono. Stadionas – Lietuvos valstybės prestižo reikalas.

Bet esminis klausimas – kokia viso to kaina ir kodėl Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – VMS) siekia viską sugrūsti po viena DK vėliava? Pirksime penkis automobilius už kosminio laivo kainą? Perskaičiau daugybę informacijos, straipsnių, pristatymų, bandžiau objektyviai išnagrinėti visus argumentus „už“ ir „prieš“.

Įveiklinti ir sutvarkyti teritoriją – dažnai girdimas teiginys. Suprask, kad pastačius vien tik futbolo stadioną, teritorijos įveiklinti neįmanoma ir stadionas kaip monstras stovės statybų grioviuose. Ar jūs rimtai? Išnaudokite stadiono erdves, pasodinkite šalia parką, įrenkite atviras erdves extreme sporto mėgėjams, vaikų pramogų aikšteles. Sugalvoti galima daug ką. Jeigu trūksta fantazijos, paskelbkite geriausių teritorijos įveiklinimo idėjų konkursą. Garantuoju, pasiūlymų gausite į valias, pasirinkimas tikrai bus.

Vilniuje būtinai reikia erdvių kitų sporto šakų atstovams (gimnastika, boksas ir t.t). Faktas, kad reikia. Tiesą sakant, jų reikėjo jau prieš kokius 10-15 metų. Jeigu VMS atstovai tai suprato tik dabar, tai atsiprašau, čia jūsų kompetencijos ir darbo broko problema. Bet kodėl viskas būtent Šeškinės kalvoje? Naujos gimnastikos salės projektas ir vizualizacija Kauno gatvėje dar nuo senų laikų guli VMS stalčiuose. Nematėte, nežinote? Kur problema?

Vilniuje nėra daug laisvos vietos sporto infrastruktūrai. Taip, tai svarus argumentas. Žemės grąžinimo procesai užtruko, bendrasis Vilniaus planas daug metų klaidžiojo valdininkų koridoriuose ir iš viso žemės sklypų įveiklinimo procesai yra tamsus reikalas. Bet gal galima pasižiūrėti į tai, ką turime, gal reikia tinkamai išnaudoti ir atkurti jau esamą, o esant reikalui, jos vietoje pastatyti naują infrastruktūrą?

Pvz., lengvaatlečiai dūsta sename ir skylėtame manieže (Žemaitės g. – aut. past.), kuris dabar skęsta remonto dulkėse. Kaunas jau paskelbė, kad naują ir visus tarptautinius standartus atitinkančią lengvosios atletikos uždarą areną su 3000 sėdimų vietų žiūrovams pasistatys už 14 mln. Vilnius tuo metu Žemaitės g. bando reanimuoti lavoną. Seimo narys Virgilijus Alekna, olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, buvo parengęs ne vieną pasiūlymą šioje vietoje pastatyti naują ir modernų statinį, buvo parengti konkretūs projektiniai pasiūlymai. Ir kas? Nieko. Vietoje modernaus statinio daroma hibridinė renovacija. Seno maniežo balkone kampai bus suapvalinti ir pritaikyti pasibėgiojimui, apšilimui. Aš rimtai! Tokios „inovacijos“ kaina – daugiau kaip 1 mln Eur.

O kas blogai su Vingio parko stadionu? Jame jau buvo padarytos 3,5 mln Vyriausybės investicijos, atnaujinti bėgimo takai, sutvarkyti persirengimo kambariai, pastatytas priestatas atletų apšilimui. „Tikiuosi, kad šiame stadione išaugs dar ne vienas čempionas“, – pirmojo etapo atidarymo renginyje sakė A.Butkevičius, tuo metu ėjęs Ministro Pirmininko pareigas. Tai gal projektą galima nuosekliai vystyti toliau ir siekti visus tarptautinius standartus atitinkančios, 4-5 tūkst. žiūrovų vietų turinčios arenos, kuri visiškai atitiktų Lietuvos poreikius ir galimybes?

Reikia futbolo treniruočių aikščių? Taip, reikia. Va, Baltijos futbolo akademija už 2 mln. eurų puikų kompleksą pasistatė Karoliniškėse. Viskas vien privačiomis lėšomis. Galvojate, kam nors VMS rūpėjo šį projektą įtraukti pagal PPP programą? Nė velnio, neskirta nė euro, o Lietuvos mokesčių įstatymai tokių objektų veiklą prilygina komercinei ir dar ant kupros užkrauna vieną didžiausių PVM Europoje, kurį su nuomos mokesčiu sumoka vaikų tėvai, sporto organizacijos ir visa sporto bendruomenė. Absurdas, bet tokia realybė. Valstybės sporto politika ir sporto prieinamumo klausimas – atskira tema.

Taigi, koks reziumė? Atsakymo, kodėl Vilniuje reikalingas būtent šitas monstriškas DK, aš nežinau. Jeigu kažkas nori sau žūtbūt pasistatyti paminklą, tai gerai, suprantu. Bet kokia paminklo kaina ir kokia jo vertė? Pirksime penkis automobilius už kosminio laivo kainą? Kieno sąskaita? Turbūt kaip visada – iš mokesčių mokėtojų, t.y. visų mūsų kišenės, todėl tiesiog noriu žinoti, už ką ir kam moku. Ir iš viso, gal laikas keisti požiūrį ir pagaliau suprasti, kad valstybė turi pati sumokėti už tai, kad visuomenėje augtų sveikas žmogus. Jeigu yra noras prabangiai išleisti 150 mln. eurų, irgi suprantama, bet pasakykite tada atvirai ir tiesiai – mokame brangiai, nes nežinome, nemokame ir nesuprantame, kaip padaryti geriau, pigiau ir efektyviau.

Ką siūlau? Nežinau, ar pravers, bet viliuosi, kad ateityje kas nors pagaliau išeis iš seno failo ir sugalvos panašų sprendimo variantą: VMS paskelbia, kad per artimiausius 10 metų skirs po 15 mln. Eur kasmet tikslingiems sporto objektų projektams pagal PPP programą ir privatiems investuotojams apmokės, pvz., 50 proc. projekto kaštų. Manote, neatsirastų norinčių investuoti? Aš taip nemanau. Manau, kad per trumpą laiką (pvz., 3-5 metus) mieste atsirastų ir sporto salių, ir futbolo aikščių, ir visokių kitų reikalų. O stadioną pastatykite pagaliau, Vilniaus biudžetui tai juk beveik nieko nekainuoja (stadiono statybą finansuoja Vyriausybė, – aut. past.)

Paulius Malžinskas yra asociacijos „Vilniaus regiono futbolo sąjunga“ prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas