Būsiu atviras – tarp dirbtinų šypsenų ir smagių „hashtagų“ pastaraisiais metais pasimetė esmė, o ji yra paprasta – tai priesakas dirbti Lietuvos žmonėms ir su visa atsakomybe nešti laisvės idėją.
Kaip tą padaryti? Pirmiausia – užsiimti politiniu darbu, o ne užsisklęsti teisminiuose procesuose, kuriuos prieš pusantrų metų padiktavo vienų taip vadinami sėkmės, o iš tikro – tai negarbės ir nesėkmės džentelmenai.
Liberalai šiandien turi būti pasirengę grįžti į šalies politinę darbotvarkę ir tapti ryškia alternatyva dogmatiškam valstietiškumui, „visažiniam“ konservatizmui ar nomenklatūrinei socialdemokratijai.
Praėjusį savaitgalį Amsterdame susitikau su liberalų lyderiais iš visos Europos – Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos politikų pavyzdžiai tik įrodo, kad rinkėjų pasitikėjimas grįžta po to, kai liberalai grįžta prie liberalios darbotvarkės.
Reikia pripažinti faktą: ilgą laiką Lietuvoje liberalai buvo arba per daug „atsipūtę“, arba siekiantys greitų pergalių bet kokia kaina. O dabar nemaža dalis – susigūžę, nešami ir blaškomi srovių, laukiantys savaiminio išganymo.
Esu tikras, kad Lietuvos liberalams reikia suvažiavimo ne tik naujiems lyderiams išsirinkti. Reikia ir tikro kongreso, gyvos, dar aštresnės diskusijos apie liberalią darbotvarkę, reikalingą visuomenei ir valstybei. Pastaruoju metu liberalų politinė kryptis išskydo, o juk liberalizmo simpatikai ir rėmėjai nei per naktį, nei per metus neišsižadėjo savo nuostatų ir įsitikinimų.
Liberalai gali ir turi būti stipresnė opozicija vyraujančiam politiniam popuri, persmelktam draudimų, gąsdinimų, pamokslavimų ir paternalizmo. Juolab kad Vyriausybės ir Seimo darbotvarkėje – ne tik įstatymų projektai apie „žolę“ ar alkoholio promiles.
Liberalai savo prigimtimi niekada nebijojo į ateitį orientuotų sprendimų. Kodėl tada toliau suktis klibančiuose „smagračiuose“? Reikia turėti bendrą, vienijantį tikslą – kartu su laisvais piliečiais kurti savo valstybę, savo gerovę. Liberalai negali nusišalinti nuo šių reikalų, nes tokia yra liberalų misija.
Laikas išplaukti iš blaškančių srovių, nešančių gilyn į dumblą. Mano akimis, Vitalijus Gailius šiandien yra tas principingas, stuburą turintis lyderis, kuris nesibaimina irtis prieš srovę, ne tik kovodamas su korupcija. Taip, tiesa ta, kad Vitalijus liberalų pirmininko rinkimus pasitinka iškėlęs ne visiems liberalams malonias temas, ne vien tik ausiai malonius šūkius ar guodžiančius „pasibėdavojimus“. Tai būtina, nes artėjantis liberalų suvažiavimas, tikiu, nėra šiaip sau grožio konkursas.
Todėl liberalų ateities horizonte matau būtinybę esmingai atsinaujinti, susigrąžinti piliečių pasitikėjimą ir tvirtai įsipareigoti jiems kurti tolerantišką, dinamišką ir nesuvaidintų permainų Lietuvą.
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys.
