Todėl kai viešumoje šiuo metu nagrinėjamas klausimas, ar sunku teroristinei valstybei, vykdančiai karą ir sėjančiai terorą Ukrainoje, priimti sprendimą išsprogdinti milijardų vertės dujų vamzdžius Baltijos jūroje, galima atsakyti ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, ar sunku užgrobtoje žemėje suklastoti referendumus, ar sunku „mogilizuoti“ šaukiamus rusijos piliečius?
Grįžkime prie „Nord Stream“. Šis rusiškų dujų kelio į Vakarus projektas bus antkapis Vokietijos Gerhardo Schroederio ir Angelos Merkel Vyriausybėms, kurios, nepaisydamos virtinės įspėjimų, vis dėlto leido rusijai įgyti šantažo įrankį „draugystės“ ir „savitarpio supratimo“ svaigulyje. Šios Vyriausybės, beje, sudarė galimybes šio projekto akcininkėmis tapti ir Vakarų energijos kompanijoms, taip stumiant projektą finišo tiesiosios link.
„Nord Stream“ nuo pat pirmos dienos buvo kremliaus šantažo įrankis, politinis, o ne ekonominis projektas.
Toli gražu ne pilna apimtimi panaudotas dujotiekis šiandien užteršė šių kompanijų vardą, greta to, padarė milžinišką žalą gamtai. Teritorija greta danų Bornholmo salos kelia rimtą pavojų laivybai, kitiems infrastruktūros projektams.
Kaip žinia, pirmosios ir antrosios „Nord Stream“ atšakų sąmata viršijo 20 milijardų eurų. Svarstantiems, ar šalis agresorė ir didžiausia šio projekto akcininkė galėjo savo investicijas tiesiog paleisti burbulais, priminsiu kitus skaičius.
Rusijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainą iš esmės sužlugdė ES-rusijos prekybą, kuri dar 2021 m. generavo beveik 260 milijardų eurų. ES buvo didžiausia rusijos prekybos partnerė (40 proc. visos prekybos), ES šalių įmonės buvo didžiausios investuotojos rusijos rinkoje (investicijos siekė virš 310 milijardų eurų). Šie skaičiai šiandien ritasi į bedugnę, tai iliustruoja, kokią ekonominę kainą buvo ir yra pasirengęs mokėti kremlius, mėgindamas įgyvendinti savo imperinę beprotystę.
Verta nepamiršti ekspertų įžvalgų, kad techniškai sužlugdžiusi „Nord Stream“ šalis agresorė galimai pasinaudos force majeure aplinkybe, netiekdama dujų pagal sutartis Vakarams. Pastaruoju metu dujotiekiu jos ir taip nebetekėjo.
Mano akimis svarbu ir tai, kad „Nord Stream“ buvo pažeistas kitą dieną po to, kai oficialiai buvo pristatytas Danijos-Lenkijos bendrasis dujotiekio projektas „Baltic Pipe“, kuriuo jau šį spalį iš Šiaurės jūros į Lenkiją bus eksportuojamos norvegiškos dujos. Susprogdintas „Nord Stream“ galimai yra įspėjimas, kad strateginės reikšmės tiekimo linijos gali būti pažeidžiamos.
Neatmesčiau galimybės, kad rusija dar bandys išnaudoti sprogimus „Nord Stream“ siekdama didinti savo karinių oro ir jūros pajėgų apimtis Baltijos jūros regione.
Kita vertus, „Nord Stream“ istorija įrodo Europos autonomijos energetikos srityje, energijos šaltinių tiekimo alternatyvų Europoje turėjimo būtinybę. Čia pasistūmėta į priekį ne vien Lenkijoje ar Vokietijoje.
Neatmesčiau galimybės, kad rusija dar bandys išnaudoti sprogimus „Nord Stream“ siekdama didinti savo karinių oro ir jūros pajėgų apimtis Baltijos jūros regione. Žinoma, motyvuojant ta pačia būtinybe „gintis“.
Prisimenant rusų kariškių provokacijas prieš britų ir JAV karinius laivus Juodojoje jūroje, galima numanyti, kad NATO pajėgų budrumo lygį Baltijos jūroje teks didinti smarkiai. Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimas turi įvykti per įmanomai trumpiausią laiką. Aljanso generalinio sekretoriaus ir partnerių pareiškimai vertinant grėsmės lygį kol kas skamba įtikinamai.
