Latvijoje vyko ES ir Rytų partnerystės programos šalių ketvirtasis viršūnių susitikimas, kuris žymi šiame projekte dalyvaujančių valstybių – pirmiausia Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos – pusiaukelę. Kaip žinia, kitos šalys – Baltarusija ir Armėnija – pasirinko kryptį link Eurazijos sąjungos ir Rusijos, o Azerbaidžanas tebelaviruoja tarp Rytų ir Vakarų.
Taigi – kaip galėtume vertinti Rygos viršūnių susitikimo rezultatus? Akivaizdu, kad ES sprendimus Latvijos sostinėje teko priimti tebesitęsiančių agresyvių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje fone, jau įvykus Krymo aneksijai. Padėtis nuo 2013 m. lapkritį Vilniuje vykusio analogiško formato lyderių susitikimo iš esmės pasikeitė.
Nors tarp eilučių (ir ne tik) daug diskutuota apie galimai didelę Rusijos įtaką Europos lyderių sprendimams, drįsčiau teigti, jog V.Putino „šešėlis“ susitikimo neužtemdė. Ar Rygoje pasiektais susitarimais Rusija galėtų piktintis panašiai, kaip „Eurovizijos“ rezultatais? Vargu, nes, pirmiausia, nebuvo iš ko kurti sąmokslo teorijų.
Ar Rygoje pasiektais susitarimais Rusija galėtų piktintis panašiai, kaip „Eurovizijos“ rezultatais? Vargu, nes, pirmiausia, nebuvo iš ko kurti sąmokslo teorijų.
Sutinku su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, kad Rytų partnerystė nėra grožio konkursas tarp Rusijos ir ES.
ES Rytų partnerystės programa nėra nukreipta prieš Rusiją – ji yra orientuota į Europą. Todėl mums, Lietuvai, o kartu ir visai Europos Sąjungai svarbiausia yra saugi kaimynystė Rytuose, suartėjimas su draugiškomis valstybėmis, ir aiškus signalo siuntimas toms, kurių pasiuntiniai į kitą šalį, deja, atvyksta tik su ginklu rankose.
Nors prieš susitikimą svarstyta, kad svarbių sprendimų Rygoje nebus, ES iš esmės patvirtino tolesnius ir abipusius įsipareigojimus su Rytų partnerystės lyderėmis, jau pasirašiusiomis Asociacijos sutartis – tai Ukraina, Moldova ir Gruzija.
Išskirčiau šiuos 7 viršūnių susitikimo Rygoje svarbiausius momentus ir susitarimų iš baigiamosios Rygos deklaracijos punktus:
1. Deklaracijoje įtvirtinta: „Viršūnių susitikimo dalyviai pripažįsta suinteresuotų partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą“.
Tiesa, prieš susitikimą Rygoje aš asmeniškai kartu su 98-ių Europos Parlamento narių grupe išsiuntėme ES vadovams atvirą kreipimąsi, kuriuo raginome trims Rytų partnerystės lyderėms (Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai) aiškiai suteikti narystės ES perspektyvą. To nebuvo pasiekta. Tačiau svarbu tai, kad ES patvirtino išlaikanti savo įsipareigojimus jau minėtam lyderių trejetui – deklaracijoje pažymėta, kad šios trys šalys judės ES link „žingsnis po žingsnio“.
2. Bevizio kelionių režimo Šengeno zonoje patvirtinimas Ukrainai ir Gruzijai.
98-ių Europos Parlamento narių grupė taip pat ragino ES lyderius šiuo klausimu uždegti „žalią šviesą“. Rezultatas: geltona, su horizonte beįsižiebiančia žalia.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Rygoje pabrėžė, kad politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijai ir Ukrainai nuo 2016 metų yra labai optimistiškos.
Ukrainai ir Gruzijai derybose pavyko pasistūmėti į priekį – ES šu šiomis valstybėmis technines derybas įsipareigojo baigti iki 2015 metų pabaigos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Rygoje pabrėžė, kad politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijai ir Ukrainai nuo 2016 metų yra labai optimistiškos.
Pripažinta, kad Gruzija ir Ukraina pastaruoju metu padarė milžinišką pažangą vykdydamos svarbias reformas, šios šalys turi užbaigti pradėtą darbą. Jeigu tai bus padaryta, Europos Komisija jau 2015 metų pabaigoje pasiųs teigiamą signalą dėl bevizio režimo Gruzija ir Ukrainai. Tikėtina bevizių kelionių į ES pradžia šioms šalims – 2016 m. vidurys.
3. Ryškesnė diferenciacija tarp Rytų partnerystės programos valstybių: pripažįstama, kad Asociacijos sutartis pasirašiusios Ukraina, Moldova ir Gruzija juda skirtingais greičiais (ir skirtingomis trajektorijomis).
Dar didesni skirtumai žvelgiant į Baltarusiją ir Armėniją, o taip pat – Azerbaidžaną.
Trys asocijuotosios ES partnerės jau dabar vykdo dalį reformų sparčiau už kai kurias ES kandidates Balkanuose. Vadinasi, programos lyderės turi būti dar labiau skatinamos, ir jų bendradarbiavimas su ES turi įgauti integracinių, o ne tik partnerystės formų.
Deklaracijoje taip pat pažymėta, kad reikia atliepti į skirtingus partnerių poreikius – kiekvienas partneris pasirenka savo ambicijų ir interesų lygmenį santykiuose su ES. 6 partneriai – 6 individualios partnerystės programos.
Laisvosios prekybos sutartis su Ukraina gali pradėti veikti nuo 2016 metų pradžios. Tai sunkmetį išgyvenančiai šios šalies ekonomikai – ypač svarbus klausimas.
4. Deklaracijoje su aiškia potekste įvardinti Rusijos veiksmai regione: „Veiksmai prieš Ukrainą ir įvykiai Gruzijoje 2014 metais parodė, kad pagrindiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis XXI amžiaus Europos žemyne negali būti savaime suprantamas dalykas. ES ir toliau remia savo partnerių teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenumą“. Galime ginčytis dėl formuluotės, bet mokantys skaityti supras.
5. Deklaracijoje įtvirtinta daug konkrečių praktinių dalykų: tai parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, sienos kontrolei, energetiniam efektyvumui.
Kaip žinia, po ES viršūnių susitikimo Vilniuje 2013 metais Moldova, Gruzija ir Ukraina pasirašė laisvosios prekybos sutartis. Ligšiolinis laisvosios prekybos sutarčių įgyvendinimas padidino Moldovos eksportą 20 proc., Gruzijos – 18 procentų. Laisvosios prekybos sutartis su Ukraina gali pradėti veikti nuo 2016 metų pradžios. Tai sunkmetį išgyvenančiai šios šalies ekonomikai – ypač svarbus klausimas.
6. Deklaracijoje paskelbta apie naują iniciatyva dėl tvaraus vystymosi – tai yra gera galimybė Lietuvai savivaldybių ir nacionaliniu lygmeniu suintensyvinti bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis.
Be to, įrodymas, kad ES Partnerystės programą laiko svarbia ir dar smarkiau į ją įsitraukia, yra ir tai, kad bus skiriama daugiau lėšų strateginiam komunikavimui apie ES ir jos Rytų partnerių europinį pasirinkimą. Tai – atsakas Rusijos vykdomai propagandai.
7. Deklaracija paryškino ES saugumo misijų (CSDP) svarbą – Moldova, Ukraina ir Gruzija pagal išgales prisideda prie ES misijų įvairiose Afrikos šalyse.
Savo ruožtu Ukrainoje, greta veikiančių civilinių misijų, jau dabar turime ieškoti galimybių įsteigti ES vadovaujamą taikos palaikymo misiją. Šiuo klausimu reikia nesustoti ir toliau dirbti.
Taigi – mūsų Rytų partnerių ES narystės perspektyva (nors ir ne tokia artima) yra jų pačių rankose ir ES politikų galvose. ES lieka atvira ir nusiteikusi bendradarbiauti. Tikslas – nesustoti ten, kur pradėjome, žengti aukštyn laiptelis po laiptelio. Tik laikydamiesi kartu ir būdami vieningi jausimės saugūs. Laikas pradėti ruoštis penktajam ES ir Rytų partnerystės susitikimui, kuris bus ne mažiau svarbus.
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalas
