Klaidinga strategija būtų sprendimus atidėti penkmečiams ar juolab dešimtmečiams, to, aišku, siekia priešas. Nepaisant maždaug pusės milijono į Ukrainą pasiųstų rusijos karių, teroristai jau šiandien yra patyrę pralaimėjimą, o ukrainiečiai atgaus savo laisvą šalį ir savo žemę.
Nepaisant Ukrainai jau skirtų ES milijardų ir paramos iš už Atlanto, karo sąlygomis ukrainiečiams reikalingas kiekvienas papildomas euras. Ir galiausiai – nepaisant karo ir kasdien griaunamų gyvenimų, Ukrainai reikalinga ne pusinė, o pilnavertė narystė NATO ir Europos Sąjungoje.
Dėl narystės ES: galima numanyti, kad ES valstybių sostinėse bus nemažai įvairaus skepsio, bet rubikonus reikės peržengti ir dėl Ukrainos, ir dėl viso likusio laisvo pasaulio saugumo. Tai klausimas ne vien apie Ukainos gebėjimą išpildyti narystei skirtus reikalavimus – tai ir pačios ES patikimumo išbandymas.
Kaip pasirašydamas garsiąją deklaraciją, davusią pradžią visai Europos Sąjungai, yra sakęs Robertas Schumanas: taikai apginti reikalingi kūrybiški sprendimai, proporcingi keliamoms grėsmėms. Tokio masto karo europiečiai niekada nepamirš. Rusijos agresija ir kitų autoritarinių valstybių užmojai privalo pastūmėti pačią Europą keistis greitai ir iš esmės. Reikia valios ir išminties, o mažiausiai reikia biurokratijos barjerų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kartu su dar 15 eurokomisarų šiandien yra Kyjive tam, kad pasiųstų žinią ir ukrainiečiams, ir teroristams. ES neatsitiktinai plečia savo veikimo diapazoną.
Vis dėlto bus vertinami konkretūs darbai. Nuo karo pradžios 50 milijardų eurų siekianti ES parama Ukrainai, neatsilikimas, o kartais net peržengimas JAV teikiamos paramos dydžio yra teigiamas signalas. Beprecedentė karinė pagalba, daugiau kaip 100 modernių vakarietiškų tankų, tokios visuomenininkų iniciatyvos kaip lietuviškoji „Radarom“ yra būtinos, kad mūsų draugai išgyventų šį karą.
Iš valdžios institucijų pagrįstai tikimasi daugiau. Kartu su kolegomis liberalais frakcijoje „Renew Europe“ šią savaitę Briuselyje inicijavome, o Europos Parlamentas absoliučia balsų dauguma vakar priėmė rezoliuciją, kuria įvardijome būtiniausias kryptis ateičiai po to, kai 2022-ųjų birželį ES patvirtino narės kandidatės statusą Ukrainai.
Ukrainai reikalingas tiesiausias kelias į ES. Paminėsiu tik kelis svarbius dalykus, ko siekiame.
Pirma: neatidėliojant žengti į derybų etapą dėl pilnavertės Ukrainos narystės ES. Ukrainai jau artimiausiu metu reikia atverti kelią į ES vieningąją rinką, laisvą žmonių ir kapitalo judėjimą. Taip, šis klausimas bus dar sudėtingesnis nei tankų ar reikiamos toliašaudės artilerijos perdavimas. Bet jis neišvengiamas.
Šiandien Kyjive iš ES lyderių ukrainiečiai turbūt neišgirs patikinimo dėl greitos narystės derybų eigos. Tačiau atvira prieiga prie ES vieningosios rinkos be galo svarbi. Mano įsitikinimu, tiesiog būtina atidaryti vartus prekybai, investicijoms ir ukrainiečių galimybei laisvai judėti bei dirbti ES.
Rudenį sulauksime Europos Komisijos vertinimo dėl jau anksčiau pateiktų rekomendacijų Ukrainai įgyvendinimo, svarbiausios jų – dėl korupcijos pažabojimo ir teismų reformos, kur pažanga yra akivaizdi.
Antra: ES sankcijos teroristinei rusijai, režimo kotroliuojamiems verslams ir lojaliųjų ratui. Būsimas dešimtasis ES sankcijų paketas turi panaikinti iki šiol liekančias spragas. Būtinos sankcijos verslams ir asmenims, kurie tiesiogiai ar aplinkiniais keliais vis dar prekiauja su rusija.
Europai būtina apsivalyti nuo teroristų verslų („Rosatom“, „Lukoil“ ir kt.), o taip pat ir režimo tarnų. Žinome, kad A. Navalno sąraše yra 6000 režimo ir su juo susijusių asmenų, kuriems ES sankcijos privalo įsigalioti.
Trečia: Eupoje užšaldytų teroristų milijardų perdavimas Ukrainai. Europos Komisija gali ir turi kuo greičiau persiųsti Ukrainai užšaldytus rusijos centrinio banko aktyvus, t.y. daugiau kaip 300 milijardų eurų.
Ketvirta: neatidėliotinas specialaus tribunolo teroristų nusikaltimams tirti įsteigimas.
Ir penkta: tam, kad priešą nugalėtume greičiau, ir toliau turi augti finansinė, karinė bei politinė ES parama Ukrainai.
