Tačiau apgailėtina matyti, kaip politikos komentatorių vaidmeniu apsiriboja atsakingi Lietuvos Vyriausybės ministrai ir šalies vadovai. Vietoj to, kad formuotų ir diktuotų Europos Sąjungos politinę darbotvarkę Baltarusijos atžvilgiu, vietoj to, kad eliminuotų didžiausias grėsmes Lietuvos saugumui, pasitenkinama apžvalginio pobūdžio komentarais spaudai ar žinutėmis tviteryje.
Pareiga ginti nacionalinius interesus
Panašu, kad dar ir šiandien, po 15 metų narystės Europos Sąjungoje, yra neįsisąmoninta, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą būtent tam, kad mūsų gyvybiniai nacionaliniai interesai būtų geriau apginti ir atstovaujami. To galima pasiekti tik jei veiksime ne patys sau, o gavę ES mandatą.
Akivaizdžiai nesuvokta, kaip veikia Europos Sąjunga, nesugebėta suformuoti mūsų siekius remiančių valstybių daugumos netgi esant tokiems dėkingiems momentams, kaip derybos dėl daugiamečio ES biudžeto. Jei yra tokia užsienio politikos tema, kur Lietuva gali ir privalo tapti lydere bei ES politikos formuotoja – tai pirmiausia yra Baltarusija.
Kalbant iš šios dienos perspektyvos, nėra mūsų valstybės ir tautos saugumui gyvybiškai svarbesnio klausimo, kaip pasiekti, kad Astravo monstras niekada nebūtų pakrautas branduoliniu kuru ir nebūtų paleistas.
Būtent šis tikslas yra absoliučiai pirmaeilės svarbos ir būtent dėl jo Lietuvos valdžia mažiausiai veikia Briuselyje. Nepakanka eilinį kartą eiliniame susitikime „iškelti Astravo klausimą“.
Jei yra tokia užsienio politikos tema, kur Lietuva gali ir privalo tapti lydere bei ES politikos formuotoja – tai pirmiausia yra Baltarusija.
Reikia, kaip atsakingai ir pilnavertei ES narei, siūlyti labai konkrečius žingsnius, kuriuos ES turi atlikti, kad Astravo grėsmė būtų eliminuota. Ne vieną savo pasiūlymą jau teikiau Europos Parlamente – tam, kad ES pagaliau galėtų savo sprendimais daryti tiesioginę įtaką tokiais atvejais, kai artimiausioje jos kaimynystėje yra vystomi nesaugūs branduoliniai objektai. Beje, šiems mano siūlymams jau pritarė Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas.
Ir todėl, tiesą sakant, negaliu suprasti priežasčių, dėl kurių mūsų šalies valdžios atstovai – užsienio politikos formuotojai – iki šiol mieliau leidžiasi į begalinius samprotavimus apie Rusijos ir Baltarusijos sąjungos apimtis bei gylį, bet nekalba apie esmę, t.y. paskandina Astravo klausimą.
Siūlau įvardinti atskaitos taškus
Šiemet sukanka 10 metų, kai pradėta Astravo elektrinės statyba, ir būtent šiemet ją ketinama paleisti.
Visus tuos 10 metų Lietuvos prezidente buvo D. Grybauskaitė. Keičiantis šalies Vyriausybėms, kurių būta per visą spektrą – nuo dešinės iki plačios kairės, prezidentė nesuformulavo Lietuvos valstybės gyvybinio intereso Astravo klausimu, nesutelkė politinių jėgų šalies viduje ir nesubūrė paramos Europoje.
Atrodytų, dviejų kadencijų turėjo pakakti tam, kad Astravo klausimas ES partneriams būtų tinkamai pristatytas, kad būtų pateikti Lietuvai priimtini jo sprendimo būdai ir šios statybos sustabdytos.
Dviejų kadencijų, kurių pirmoji prasidėjo nuo, kaip ir derėjo tikėtis, niekur nenuvedusio susitikimo akis į akį su A.Lukašenka Vilniuje, turėjo pakakti, kad būtų perprasti tikrieji diktatoriaus tikslai ir veikimo metodai. Kad būtų suvokta, jog visos Lietuvos ir ES pastangos Baltarusijos atžvilgiu turi būti skirtos europietiškos baltarusių tautos gyvasties išsaugojimui ir palaikymui.
Visa tai neišvengiamai turės padaryti naujasis šalies prezidentas, t. y. iškelti ES ir Baltarusijos ateities santykių klausimą savo pirmajame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Mano įsitikinimu, vardan Lietuvos ateities ir saugumo ES viršūnių susitikime laikas įtvirtinti šiuos pamatinius atskaitos taškus:
Pirma. Europos Sąjunga pabrėžia, kad baltarusiai yra europietiška tauta, turinti neatsiejamą teisę į savo nepriklausomą valstybę, veikiančią demokratiniais ir teisiniais pagrindais ir nesusaistytą prieš baltarusių tautos valią primestais ir tiesiogiai jos saugumui bei išlikimui gresiančiais įsipareigojimais, tokiais kaip trečiųjų šalių kariuomenės ir ginkluotės dislokavimas ar branduolinių Astravo reaktorių paleidimas Baltarusijos teritorijoje.
Antra. Pagal ES sutarties 49 straipsnį, demokratinė ir teisinė Baltarusijos valstybė, kaip ir bet kuri kita europietiškas vertybes išpažįstanti Europos šalis, turi teisę ateityje siekti narystės Europos Sąjungoje – lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, Sakartvelas ar Moldova.
Trečia. Siekdama paskatinti demokratines permainas Baltarusijoje ir puoselėdama baltarusių tautos europietiškumą, Europos Sąjunga įsipareigoja artimiausioje ateityje Baltarusijos piliečiams taikyti bevizį režimą ir padaryti tai vienašališkai (be derybų su Minsko režimu).
Ketvirta. A.Lukašenka yra valdžią neteisėtais būdais (rinkimų ir referendumų klastojimu, represijomis) uzurpavęs diktatorius, todėl bet kokie Baltarusijos valstybingumą ribojantys ar į jo praradimą atvedę susitarimai, su trečiosiomis šalimis sudaryti A.Lukašenkos valdymo laikotarpiu, yra ir bus neteisėti bei Europos Sąjungos nebus pripažinti.
Penkta. Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares, įsipareigoja nepirkti galimai Astravo elektrinėje pagamintos energijos.
Šešta. Europos Sąjunga iš savo vykdomų programų biudžeto numatys konkrečius finansinius resursus Astravo elektrinės statybų neatidėliotinam sustabdymui, saugumo užtikrinimui pereinamuoju laikotarpiu ir galutiniam jėgainės uždarymui.
Septinta. Europos Sąjunga tvirtai reikalauja, kad Baltarusijoje būtų sukurtos visos sąlygos laisviems ir demokratiniams rinkimams, garantuojama netrukdoma politinių partijų ir pilietinės visuomenės veikla ir užtikrinama spaudos laisvė.
Šiandien akivaizdu, kad autoritarinis V.Putino ir A.Lukašenkos Eurazijos tvarinys (Astravo elektrinė – viena iš jo sudedamųjų dalių) yra grėsmė Lietuvos ir visos Europos saugumui. Todėl būtini drąsūs sprendimai, principinga ir ilgalaikė Lietuvos lyderystės suformuota ES laikysena, kuri eliminuotų esamas grėsmes ir sukurtų europietišką perspektyvą Baltarusijai. Kurti tokią ES politiką buvo ir išliks Lietuvos valdžios pareiga, niekas kitas už mus to nepadarys.
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys ir kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.
