Gerai žinome, kad pagrindinis teroristų tikslas – pasėti baimę ir neapykantą, padalinti mus į priešiškas stovyklas. Laisvas žodis yra ir bus daug kam nepatogus, bet kiekvienas turėtų likti laisvas nepritarti skleidžiamoms idėjoms ar mintims. Ir tai viešai išsakyti. Neabejokime – tokia yra mūsų visų laisvės kaina.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad vis plačiau matomas teroro grimasas ir ekstremizmą skatina toli gražu ne laisvai reiškiamas žodis. Tai, matyt, išlieka tik fasadinis pretekstas išpuoliams.
Vienas iš tiesiausių būdų sumažinti įtampą – užtikrinti, kad tie jauni piliečiai, atvykusieji ar jau gimę, pavyzdžiui, Prancūzijoje, turėtų darbą ir išsilavinimą, pažintų vietos kultūrą ir tradicijas.
Kur kas aštresnė problema ta, kad musulmonų bendruomenės, o ypač jaunimas, Europoje vis dar nesijaučia visaverčiais savo valstybės piliečiais. Imigrantų intergracija nėra sėkminga ne tik Prancūzijoje, dėl to neverta ginčytis. Tiesa, tai priklauso ne vien nuo valstybės politikos – kartais tiesiog nėra pakankamai noro ar pastangų.
Vienas iš tiesiausių būdų sumažinti įtampą – užtikrinti, kad tie jauni piliečiai, atvykusieji ar jau gimę, pavyzdžiui, Prancūzijoje, turėtų darbą ir išsilavinimą, pažintų vietos kultūrą ir tradicijas.
Islamo radikalai ir religiniai fanatikai šiandien aršiai kovoja būtent dėl jaunų protų, siekia juos uzurpuoti ir paversti sau naudingais (ir žudymo) instrumentais.
Kiekvienas, turintis darbą ir šeimą, sutariantis su savo kolegomis ir kaimynais, neturės priežasčių griebtis ginklo. Todėl dabar Europai būtų didelė klaida žengti perdėto įtarumo ir persekiojimo keliu.
Sumišusiomis nuotaikomis visuomenėje neabejotinai bandys pasinaudoti kai kurios populistinės ir radikalias idėjas skleidžiančios politinės jėgos, veikiančios Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir kitur. Bet ar tai pridės mums visiems saugumo?
Visuomenė negali likti abejinga, bet su teroristais pirmiausia turi kovoti valstybės saugumo pajėgos. Vien teisėsauga ar politinės priemonės saugumo negarantuos. Ekonomika, darbo vietos yra ypač svarbus veiksnys.
Kalbant apie naujas darbo vietas, šiuolaikinėms kompanijoms tai nebėra būtinybė. Technikos pažanga lėmė, kad masinei gamybai to nebereikia. Nors greitų atsakymų, ką reikėtų daryti, nėra, bet Europa tikrai turi ir gali sukurti palankesnes sąlygas investicijoms. Ypač trūksta parengtų energetikos, infrastruktūros, skaitmeninių investicinių projektų. 300 milijardų eurų investicijų planas Europai turi būti perkeltas iš popieriaus į realybę. Ir tai tik pirmas žingsnis.
Ekonominis vakuumas tam tikra prasme prisideda prie to, kad negalime užsitikrinti saugumo. Kaip Europa prisitaikys prie naujų iššūkių ir kokią viltį suteiks jauniems žmonėms – nuo to smarkiai priklausys, kaip gyvensime rytoj.
Grįžtant prie politikos, 2014 metų pavasarį vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai parodė, kad daug europiečių yra nusivylę šiandiena ir pasirengę remti vis radikalesnes idėjas.
Vis daugiau politikų pataikauja rinkėjams ir tas mintis, pavyzdžiui, dėl imigracijos, išsako. Raginčiau nepasiduoti šioms nuotaikoms, bet gerbiu teisę išreikšti savo nuomonę visus tuos, kurie mano priešingai.
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vicepirmininkas
