Tai – suplanuotas dviejų naujų dujų vamzdžių tiesimas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, beje, preliminariai įvertintas 10 milijardų eurų.
Visgi atrodo, kad Europa pamažu atsipeikėja po pirmos lengvabūdiškos reakcijos (ar skaičių magijos). Vykdomosios Europos Sąjungos valdžios – Europos Komisijos – vadovai jau nebėra tokie užtikrinti, kad tai grynai komercinis projektas. Kaip ir nebėra tikri, ar tų papildomų „Nord Stream-2“ atšakų Europai iš viso reikia. Prisiminta, kad ir du šiuo metu esami „Šiaurės srauto“ vamzdynai išnaudojami tik 50 proc. savo pajėgumų...
Fasadiniai ir tikrieji interesai
Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina ne fasadiniai, o tikrieji Rusijos ir grandiozinio „Gazprom“ projekto tikslai. Pirmasis jų – ištrinti Ukrainą iš dujų tranzito kelio į Europą. „Gazprom“ oficialiai pažadėjo tai padaryti iki 2019 metų. Karinės priemonės – viena, ekonominis susidorojimas – paskui. Tokio plano būta.
Ne kartą sakiau, kad vienas esminių dujotiekio „Nord Stream“ plėtros tikslų – sugriauti Europos solidarumą.
Vienu metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Kremlius gaus nebylų ES pritarimą. Šią savaitę Europos Parlamente, Strasbūre, su grupe parlamentarų dar kartą iškėliau klausimus apie projekto „Nord Stream-2“ poveikį Europai, jo suderinamumą su siekiu išsivaduoti iš monopolinės dujų rinkos ir priklausomybės. Prieš akis iškilo kiek dviprasmiškas, netgi, sakyčiau, groteskiškas vaizdas. Jį iliustruoja paprastas pavyzdys.
Posėdžio pradžioje eurokomisaras klimato politikai ir energetikai Miguelis Ariasas Cañetė bandė laikytis savo anksčiau raštu išdėstytos pozicijos – esą Europos Komisija akylai prižiūrės „Nord Stream-2“ projektą, tačiau dujotiekio pajėgumo didinimas yra tik komercinis klausimas (ir Rusijos, kaip tiekėjos, ignoruoti negalima).
Vis dėlto iš karto po klausimų sesijos ir dozės sveikos kritikos komisaras M.A.Cañetė smarkiai pakoregavo savo nuomonę.
Pirma – jis pabrėžė, kad EK energetikos politikos ašis yra energetinis saugumas, paremtas energijos šaltinių diversifikacija. Antra, eurokomisaras pripažino, kad „Nord Stream-2“ neprisideda prie šio ES energetikos politikos tikslo, o priešingai – nutiesus naujas dujų atšakas Baltijos jūroje, tai padidins ES priklausomybę nuo vieno tiekėjo.
Ir trečia – viešai įvardinta, kad dėl šio projekto įgyvendinimo kyla grėsmė, jog dujų tranzito kelias per Ukrainą taps nebereikalingas, tuo pat metu per vienintelį maršrutą – „Nord Stream“ – būtų nukreipiama net apie 80 proc. (!) Rusijos į Europą importuojamų dujų.
Beje, aš komisaro paklausiau viso labo trijų dalykų: ar jis ir toliau mano, kad „Šiaurės srauto-2“ projektas yra tik komercinis, ar jo įgyvendinimas neprasilenkia su Europos energetinio saugumo strategija ir kuriama Europos energetine sąjunga bei kaip šiame kontekste galima įsivaizduoti monopolijų išardymą.
Eurokomisaras M. A. Cañetė galiausiai pažadėjo, kad Europos Komisija tęs projekto „Nord Stream-2“ vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant skaidrios vidaus rinkos principams, trečiojo ES energetikos paketo klausimams ir aplinkosaugai. Pažiūrėsime, kaip bus laikomasi duoto žodžio.
Reikia tvirto stuburo
Europos Parlamento sesija Strasbūre parodė, kad ES aukščiausio rango pareigūnai vienaip ar kitaip susiduria su didžiuliu spaudimu, ypač kai ne pačių kilniausių ketinimų turinčios šalys veikia pagal kruopščiai ir iš anksto parengtą planą, į jį įtraukiant tokias dideles ES valstybes kaip Vokietija. Beje, dujų klausimo nagrinėjimo posėdyje metu salėje nebuvo nė vieno Vokietijos atstovo!
Išsipildė ankstesnės prognozės – jeigu Rusijai nepavyks su „Pietų srauto“ dujotiekio projektu, dėmesys vėl nukryps į „Šiaurės srautą“. Po karinių veiksmų Ukrainoje tam atsirado dar svaresnių priežasčių.
Ne kartą sakiau, kad vienas esminių dujotiekio „Nord Stream“ plėtros tikslų – sugriauti Europos solidarumą. Vadinamoje Europos „komercijoje“ laimi tik Kremlius.
Teigiamas ženklas, kad už energetiką atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Ševčovičius pagaliau pripažino, jog Rusijos siekiai padvigubinti „Nord Stream“ apimtis pažeistų energetinį saugumą Rytų Europoje, o taip pat – galbūt ir Ukrainos, Vidurio bei Rytų Europos valstybių ekonominius interesus.
Europa Komisija dar turės įvertinti „Gazprom“ veiklos metodus dėl galimai pažeistų ES antimonopolinių taisyklių.
Turint omenyje, jog Rusija šiuo metu Europos Sąjungai tiekia apie trečdalį visų sunaudojamų dujų, negalime leisti sukurti tokios situacijos, kad jos iš esmės tekėtų vienu vieninteliu kanalu po Baltijos jūra. Ne tik dėl to, kad čia palaidoti cheminiai ginklai, bet ir dėl labai aiškių ekonominių, geopolitinių sumetimų.
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalas
