Petras Auštrevičius: Užuot uždarinėję sienas, Europos lyderiai turėtų pasiūlyti tikrą planą

Europos valstybių vadovai nepajėgia susitvarkyti su pabėgėlių krize. Paskutinis neformalus vidaus reikalų ministrų susitikimas Amsterdame buvo kone begėdiškas.
Petras Auštrevičius
Petras Auštrevičius / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Dvidešimt aštuoni ministrai pasisakė už tai, kad vidaus sienų kontrolė būtų išlaikyta bent dvejus metus. Šis jų siūlomas sprendimas, neva skirtas dorotis su pabėgėlių krize, apribos daugiau kaip 500 milijonų europiečių judėjimo laisvę ir apsunkins turistų bei verslo judėjimą. 

Tai – visų pirma politinio silpnumo požymis, devalvuojantis tiek mūsų ekonomiką, tiek sunkiai išsikovotas europietiškąsias laisves.

Sienų uždarymas ir kitos sulaikymo taktikos, tokios kaip nacionalinės kvotos ar papuošalų atėmimas, nesustabdys migrantų, bėgančių nuo karo ir destrukcijos. Situacija darosi vis labiau nekontroliuojama.

Per pirmąsias tris šio sausio savaites 37 tūkstančiai žmonių atvyko į Italiją ir Graikiją – 10 kartų daugiau nei per tokį patį laikotarpį 2014 metais. Iš tokios nepaprastosios padėties išeiti pavyks tik įgyvendinus didžiulio masto Europos planą – tokį, kuris išsaugos mūsų visų pasiekimus ir vertybes, o ne vers jų atsisakyti.

Europiečiai beviltiškai laukia konkretaus, aiškaus veiksmų plano, kuris įgalintų mus vėl kontroliuoti situaciją.

Visų pirmiausia, privalome apsaugoti labiausiai pažeidžiamą išorinę sieną – o tai yra siena tarp Graikijos ir Turkijos. Mažiausiai du tūkstančiai ES ir nacionalinių valstybių pareigūnų turi būti dislokuoti ten tam, kad imtų pabėgėlių pirštų antspaudus, juos tikrintų ir registruotų.

Šis greitojo reagavimo padalinys turi turėti teisę nuspręsti, kurie pabėgėliai galės keliauti toliau į Europą, o kurie privalės grįžti į savo kilmės šalis. Tuo pačiu metu mes privalome pagerinti gyvenimo sąlygas pabėgėlių centruose Turkijoje ir Europoje.

Vietoje to, kad švaistytume milijardus eurų nevykusiam susitarimui su Turkijos premjeru Erdoganu, mes turime teikti tiesioginę finansinę paramą pabėgėliams, idant jie būtų pajėgūs labiau kontroliuoti tą situaciją, kurioje atsidūrė.

Tačiau privalome žvelgti toliau nei šiandienė nepaprastoji padėtis ir imti tvarkytis su jos esminėmis priežastimis. Frontex, dabartinę sienų apsaugos mini-agentūrą, turime transformuoti į pilnavertę Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą. Europos Komisijos pasiūlymas jau yra parengtas, belieka jį skubos tvarka patvirtinti Europos Parlamente bei Taryboje.

Kitas Europos biudžeto svarstymas yra tinkama proga ženkliai padidinti Frontex finansavimą. Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, finansuojama visų ES valstybių narių, ne tiktai apsaugos mūsų Sąjungą, bet ir užtikrins tvarkingą ir orų pabėgėlių priėmimą.

Savaime suprantama, jog norint įsteigti Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą reikės patvirtinti eilę taisyklių, pagal kurias ji veiks. Dabartinė Dublino sistema mus apvylė. Ji sukėlė apgailėtiną varžymąsi tarp šalių, siekiančių tapti kuo mažiau patraukliomis migrantų atžvilgiu.

Tai nepadeda problemos spręsti – pabėgėliai tiesiog tampa savotiškais Sąjungos viduje šokinėjančiais kamuoliais. Europos Taryba privalo pasiekti susitarimus dėl vienodų prieglobsčio taisyklių, taikomų visoje ES erdvėje, ir dėl privalomų kvotų, pagal kurias pabėgėliai bus paskirstyti visoms 28 valstybėms narėms.

Greta to, Europoje mums reikalinga turėti vieningą migracijos taisyklių rinkinį, kad tie ne europiečiai, kurie čia nori įsidarbinti, nebūtų verčiami piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, o galėtų aplikuoti Europos mėlynajai kortai gauti – taip, kaip gaunama žalioji korta Amerikoje.

Turint bendrą ES darbo rinką, nėra prasmės išlaikyti 28 nacionalines darbo leidimų išdavimo tvarkas, kurios visos kažkiek skiriasi viena nuo kitos, tuo apsunkinant darbo jėgos mobilumą, užuot jį paskatinus.

Europiečiai beviltiškai laukia konkretaus, aiškaus veiksmų plano, kuris įgalintų mus vėl kontroliuoti situaciją. Kol kas, o ypač kai uždarinėjamos vidaus sienos, antieuropietiški argumentai ima viršų.

Tačiau euroskeptikai vengia žmonėms prisipažinti, kad užsitvėrimas valstybinėmis sienomis pakenks ekonomikai, mūsų visų klestėjimui ir laisvam judėjimui. Mums reikalingos proeuropietiškos reformos, padėsiančios išsaugoti ir apginti esminius Europos pasiekimus.

Visą planą galite rasti čia.

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus

Šis komentaras parengtas drauge su Guy Verhofstadtu, ALDE politinės grupės Europos Parlamente vadovu

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis