Ar žino pluoštinių kanapių įteisinimui prieštaraujantieji, kad ne viskas narkotikas, kas kanape vadinama?
Pluoštinės kanapės, apie kurių įteisinimą ir kalbėsiu, apima kanapinių šeimos, sėjamosios kanapės rūšies veislių augalus, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (psichiką veikiančių medžiagų, THC) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Jos tokios pat pavojingos, kaip linai.
Pagal chemotipą (priklausomai nuo THC kiekio) kanapės skirstomos į 3 tipus: narkotinio tipo, turinčios 1–20 proc. THC, gali veikti psichiką, iš jų gaminami narkotikai marihuana ir hašišas; vidutinio tipo, turi 0,3–1,0 proc. THC, neveikia arba šiek tiek gali veikti psichiką ir pluoštinio tipo, turi mažiau nei 0,3 proc. THC, psichikos neveikia, iš jų gaminamas pluoštas, maistinis aliejus.
Pagal dabar galiojančias Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas Lietuvoje yra draudžiama auginti visų rūšių kanapes, taip pat ir pluoštines, kurios pagal ES teisės aktus laikomos žemės ūkio kultūra, už kurios auginimą skiriamos tiesioginės išmokos. Kol Europa gauna naudą, mes — bijome. O kai bijome, tai ir nedarome nieko.
Europos žemdirbiams — parama, Lietuvos ūkininkams — bausmė
Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kur pluoštinių kanapių auginimas oficialiai yra uždraustas, o už šio draudimo pažeidimus numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Atsakomybė numatyta tik už neteisėtą opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą. Tuo tarpu Sutarties dėl ES veikimo nuostatos sėjamąsias kanapes, kuriose THC yra ne daugiau kaip 0,2 proc., laiko žemės ūkio augalais, už kurių auginimą skiriama parama.
Prieš trejus metus ES šalyse, siekiant gauti tiesiogines išmokas ar paramą perdirbimui, buvo deklaruota net 11 000 ha pluoštinių kanapių. Daugiausia jų (net 66 proc.) augina Prancūzija, Lenkijoje ir Latvijoje šių augalų plotai siekė po 100 ha, Danijoje — 55 ha, Austrijoje — apie 50 ha. Vokietijoje, Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje tiesioginių išmokų mokėjimų reikalavimus atitinkančių kanapių plotai siekė maždaug 1000 ha (2011 m. duomenimis). Štai 2012 metais kaimyninėje Latvijoje pluoštinių kanapių plotai siekė jau 500 ha.
Įteisinusi pluoštinių kanapių auginimą Lietuva žemdirbiams suteiktų galimybę auginti dar vieną pluoštinę žemės ūkio kultūrą ir už jų deklaruotus plotus gauti tiesiogines išmokas. Šiuo metu tiesioginių išmokų dydis yra 413 Lt/ha. Ir nors jau 2011 m., nepaisant nacionalinio draudimo, jau buvo auginta ir oficialiai deklaruota 54 ha pluoštinių kanapių, jų augintojai negavo 19 980 Lt lėšų iš ES biudžeto (kai tiesioginės išmokos dydis — 370 Lt/ha), vien dėl to, kad neįteisintos šių augalų auginimo kontrolės taisyklės.
Pluoštinių kanapių nauda
Mūsų šalies klimatas itin tinkamas pluoštinėms kanapėms auginti. Tuo metu, kai Lietuva draudžia, kitos valstybės skatina ir gauna naudą iš pluoštinių kanapių. Leidus auginti pluoštines kanapes būtų užtikrinta galimybė ne tik apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos ir tekstilės pramonei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir biokurui, bet ir saugoti aplinką.
Juk auginant pluoštines kanapes mažiau naudojama pesticidų, nes šie augalai yra atsparūs daugeliui kenkėjų, patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų kaip apsauga nuo kenkėjų. Šios kanapės ne tik labai greitai auga ir užgožia piktžoles, bet ir palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams. Dėl to pluoštinės kanapės yra labai svarbios sėjomainoje, ypač ekologiškai ūkininkaujančiuose ūkiuose.
Naudojant pluoštinių kanapių šalutinius produktus — spalius — kaip žaliavą biokuro, statybinių medžiagų ir popieriaus gamyboje, būtų gerokai prisidedama prie miškų saugojimo.
Taip pat tai ir galimybė sumažinti nedarbą bei sugrąžinti žemės ūkiui bent dalį iš maždaug 500 tūkst. ha apleistų žemės ūkio paskirties žemių, panaudojant jas pluoštinių kanapių auginimui.
Kontrolės sistema
Tam, kad Lietuvai netektų mokėti milžiniškų baudų, o ūkininkai galėtų gauti išmokas už pluoštinių kanapių auginimą, būtina naikinti draudimą jas auginti ir išimti pluoštines kanapes iš narkotinių augalų sąrašo. Pluoštinių kanapių įstatymas, taip sunkiai besibraunantis į dienos šviesą, nustatys pluoštinių kanapių auginimo priežiūros reikalavimus ir įvežamų kanapių sėklų, skirtų ir neskirtų sėjai, licencijavimo reikalavimus, licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ar panaikinimo tvarką. Juo bus nustatoma ir pluoštinių kanapių sėklų, neskirtų sėjai, patvirtintųjų importuotojų pripažinimo tvarka, bus paskirtos institucijos, atsakingos už pluoštinių kanapių auginimo ir importo licencijavimo priežiūrą.
Viena dažniausiai girdimų baimių, naudojamų kaip kontrargumentas, yra ta, kad bus neįmanoma kontroliuoti pluoštinių kanapių auginimo, kad prisidengiant jomis bus auginamos opijinės medžiagos. Todėl priimant įstatymus, leidžiančius auginti pluoštines kultūras, numatyti visi apsaugos mechanizmai.
Pluoštinių kanapių auginimą prižiūrės Valstybinė augalų tarnyba (VAT). Pluoštinių kanapių ir kanapių sėklų importo į Lietuvą licencijų išdavimo funkciją vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
Augintojai pluoštines kanapes galės auginti tik atvirame grunte vientisame lauke, ir tik tų veislių kanapes, kurių augaluose THC kiekis yra ne didesnis kaip 0,2 proc. Svarbu tai, kad narkotinės kanapės mūsų klimatinėje zonoje reikiamą kiekį narkotinių medžiagų — THC — sukaupia tik auginamos šiltnamiuose bei kituose uždaruose gruntuose. Todėl net ir pluoštinių kanapių auginimas šiltnamyje, fermoje ar kitame uždarame grunte bus neteisėtas, nesvarbu, kokios kanapių veislės ten bus auginamos ir koks THC kiekis bus jose sukauptas. Policija tirs tai kaip neteisėtą kanapių auginimą ir disponavimą jomis, pabrėžiu, nepriklausomai nuo veislės.
Pluoštinių kanapių augintojai bus įpareigoti deklaruoti kanapių laukus, per 3 dienas nuo augalų žydėjimo pradžios informuoti VAT, net tiesioginės išmokos bus skiriamos tik užtikrinus THC ištyrimą — paėmus mėginius per 20 dienų nuo žydėjimo pradžios, bet ne vėliau kaip per 10 dienų pasibaigus žydėjimui.
Taip pat bus numatyta atsakomybė asmenims, pažeidusiems pluoštinių kanapių auginimo, importo licencijavimo, tiekimo rinkai, prekybos, sandėliavimo tvarkos reikalavimus. Ir, galų gale, priėmus šiuos įstatymus išvengsime ES ir Lietuvos teisės prieštaravimų bei baudų, o žemdirbiai turės galimybę gauti išmokas už pluoštinių kanapių auginimą.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras
