Rinkimų naktis ir jos įtaka valdžios perdavimui
Praėjus beveik trims savaitėms po JAV prezidento rinkimų D.Trumpo administracija pradėjo ruoštis valdžios perdavimui. Nepaisant to, rinkimų procesas Amerikoje tebesitęsia, ir neapibrėžtumai susiję su šiais rinkimais užtrunka ilgiau nei įprastai, nors tai ir nėra vienintelis atvejis. To buvo galima tikėtis dar iki pačios balsavimo dienos.
Šie JAV rinkimai, vykę pandemijos metu, ypač atkreipė dėmesį į aktualumą praradusią „rinkimų nakties“ sąvoką. Kadangi balsavimas vyko Covid-19 kontekste, kaip niekada didelė dalis rinkėjų balsavo iš anksto. Tai tapo vienu iš veiksnių lėmusių lėtesnį rezultatų skaičiavimą. Dalies svarbiausių valstijų rezultatai paskelbti gerokai po rinkimų nakties. Būtent vienos ar kitos pusės tariamas pralaimėjimas rinkimų naktį virtęs pergale suskaičiavus visus išankstinio balsavimo biuletenius ir to keliamas neapibrėžtumas daugelio buvo laikomas viena iš didžiausių rizikų, galinčių apsunkinti valdžios perdavimo procesą.
Šie JAV rinkimai, vykę pandemijos metu, ypač atkreipė dėmesį į aktualumą praradusią „rinkimų nakties“ sąvoką.
Skirtingos JAV valstijos turi atskiras sistemas išankstinio balsavimo rezultatams skaičiuoti: vienos galėjo to imtis tik nuo rinkimų dienos, kitos – vos gavusios balsavimo biuletenius, trečios – apdoroti biuletenius galėjo iki rinkimų dienos, tačiau pradėti juos skaičiuoti tik lapkričio 3-iąją. Dėl to galutinius rinkimų rezultatus paskelbti užtruko ilgiau, o rinkimų naktį įvyko suirutė. Nors D.Trumpas pasiskelbė laimėjęs, vėliau paaiškėjo, kad J.Bidenas užsitikrino daugiau rinkikų balsų ir prezidento postą.
Jau tada buvo galima prognozuoti šiandienos situaciją: pralaimėjusios pusės nenorą pripažinti priešininkų pergalę, konflikto persikėlimą į socialinius tinklus ir teismus, balsų kai kuriose valstijose perskaičiavimą. Net ir prezidento administracijai pradėjus ruoštis valdžios pasikeitimui, šie procesai tebesitęsia. Abejones rinkimų skaidrumu D.Trumpas pradėjo reikšti dar gerokai iki rinkimų, o tokią komplikuotą porinkiminį periodą prognozavo ir ekspertai, analizuodami galimus probleminius scenarijus.
Jie apėmė ir abiejų kandidatų pasiskelbimą teisėtais laimėtojais, ir potencialius valstijų žingsnius link atsiskyrimo, ir nacionalinės gvardijos dislokavimą. Nors drastiški scenarijai šiuo metu atrodo visai mažiau tikėtini, vis dar nėra aišku, kokia bus tolesnė įvykių eiga – sudėti visiems taškams ant „i“ lieka beveik du mėnesiai, iki naujojo prezidento inauguracijos 2021-ųjų sausio 20-ąją.
„Trumpizmas“ ir jo įtaka JAV politikai
Kad ir kaip susiklostys ateinantys du mėnesiai, D.Trumpo pėdsakas politikoje tikrai liks. Nors galima kalbėti apie retoriką, normų laužymą, skandalus, ko gero, daug svarbiau suprasti to įgalinimo priežastis. Ir jos toli gražu nėra vien susijusios su prezidento asmenybe. Didelį vaidmenį 2016-aisiais suvaidino politikoje ilgą laiką pamirštos socialinės grupės, leidusios D.Trumpui laimėti, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantys baltieji.
Tokių tradiciškai pamirštų grupių yra ir daugiau, dėmesio joms vakuumą 2016 m. užpildė D.Trumpo kampanija, kuri jiems pasirodė artimesnė ir geriau atliepianti jiems nerimą keliančius procesus. Kol JAV politikoje dominuojančių partijų tradiciniai sparnai neskirs dėmesio šiems rinkėjams, tol galės iškilti tokios asmenybės kaip D.Trumpas. Nors jis šiemet nelaimėjo rinkimų, tačiau balsų skaičius teberodo nemažą paramą, o tuo pačiu ir poreikį spręsti šias iki tol mažiau pastebėtas socialines problemas, taip vengiant tolesnio skaldymosi.
Kad ir kaip susiklostys ateinantys du mėnesiai, D.Trumpo pėdsakas politikoje tikrai liks.
Su tuo susijusios ir apklausų problemos. Šie metai parodė, kad kaip ir 2016-aisiais, nuomonių apklausos prieš JAV rinkimus nebūtinai atspindi galutinius rezultatus. Nors jos ir prognozavo J.Bideno pergalę, tačiau skirtumas tarp oponentų buvo mažesnis nei tikėtasi – D.Trumpas surinko didesnę dalį balsų nei prognozuota, o kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Floridoje, kova buvo mažiau įtempta nei laukta. Tokia tendencija gali rodyti rinkėjų nenorą pasisakyti už ką jie iš tikrųjų ketina balsuoti ir potencialiai prastą dalies balsuojančiųjų grupių reprezentatyvumą.
Nors apklausų vykdytojai modifikavo savo metodus, siekiant „pagauti“ rinkėjų pirmenybes pražiopsotas 2016 m., tačiau tai padėjo tik iš dalies. Toks savo pažiūrų neišsakymas gali rodyti tiek nenorą būti priskirtu tam tikrai visuomenės grupei, tiek nenorą išreikšti savo pažiūrų dėl socialinės aplinkos, tiek nepasitikėjimą informacinėmis priemonėmis.
2020-ųjų JAV rinkimai istorinėje perspektyvoje
Priešingai nei dalyje sudėtingiausią pereinamąjį laikotarpį brėžusių scenarijų, J.Bideno poziciją sustiprina jo užsitikrinta rinkikų persvara. Mažesnis skirtumas dar galėtų sukurti potencialą „neištikimiems“ rinkikams. Istoriškai pasitaikydavo atvejų, kai tam tikros valstijos ir rinkikai nesutiko balsuoti už jiems priskirtą kandidatą.
Taip nutiko ir 2016-aisais, kuomet dešimt rinkikų nesilaikė pozicijos ir balsavo ar už kitus kandidatus, ar buvo priversti perduoti teisę kitiems asmenims. Kaip ir kitais atvejais, valstijos turi savo taisykles, kaip tokioje situacijoje elgtis. Dėl to H.Clinton prarado penkis rinkikų balsus, o D.Trumpas – du. Labai mažas skirtumas ir kelių rinkikų persigalvojimas galėtų vesti prie didesnės krizės, tačiau panašu, kad šiuo atveju tokio scenarijaus pavyks išvengti.
Labai mažas skirtumas ir kelių rinkikų persigalvojimas galėtų vesti prie didesnės krizės, tačiau panašu, kad šiuo atveju tokio scenarijaus pavyks išvengti.
Nepaisant to, politinio proceso eigai kliudo dar prieš rinkimus sklandžiusios teorijos apie biuletenių klastojimą, abejonės dėl rinkimų skaidrumo. Nei jos, nei balsų perskaičiavimas, neturėtų reikšmingiau paveikti galutinio rezultatų. Ką tik pasibaigęs balsų perskaičiavimas Džordžijos valstijoje galutinio rezultato beveik nepakeitė, J.Bidenas šioje valstijoje liko laimėtoju.
Pensilvanijoje teismas atmetė D.Trumpo kampanijos siekį pripažinti rinkimų biuletenius negaliojančias. Vis dėlto toks rinkimų legitimumo kvestionavimas gali apsunkinti naujojo prezidento pripažinimą ir sukelti pasipriešinimą jo sprendimams. J.Bidenui taip pat gali nepavykti išvengti konfliktų su Senatu, kurio daugumą, panašu, sudarys respublikonai. Tokia situacija, ypač sklandant abejonėms dėl legitimumo, apribotų prezidento galias pačioje kadencijos pradžioje.
Krizinių momentų svarba politikoje ypač išryškėja istorinėje perspektyvoje. Nors panašu, kad esama situacija išsispręs paprasčiau nei buvo galima laukti, ankstesni pavyzdžiai rodo, kad sudėtingo rinkimų proceso pasekmės gali būti ilgalaikės. Pavyzdžiui, 1876 m. rinkimų metu, kai JAV dar tebegijo po pilietinio karo, oponentus į prezidento postą skyrė vos vienas rinkikas.
Po ilgų ginčų galutinis sprendimas buvo pasiektas neformaliu kompromisu: prezidento postas atiteko respublikonams, o šie iš pietinių valstijų išvedė federalinės kariuomenės pajėgas, kurios ten buvo likusios po pilietinio karo. Taip porinkiminis kompromisas nulėmė gana greitą rekonstrukcijos pietinėse valstijose pabaigą ir leido išlikti segregacijai, kuri tebėra aktuali takoskyra, kaip matyti iš šių metų įvykių.
Krizinių momentų svarba politikoje ypač išryškėja istorinėje perspektyvoje.
Neformalūs mainai ar kiti krizinių situacijų metu priimti sprendimai gali turėti ilgalaikes pasekmes, tad tolesnis valdžios perėmimo procesas bus labai svarbus ne vien dėl ateinančių keturių metų, bet ir gerokai ilgesniu laikotarpiu. Dėl to D.Trumpo administracijos atsivėrimas bendradarbiavimui su J.Bideno komanda yra svarbus žingsnis normalizuojant šį laikotarpį. Kita vertus, kaip analitikai prognozavo, prieš pasitraukiant prasidėjo malonių dalinimas artimam ratui. Pirmasis ją gavo M. Flynnas, buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Kokios bus šio komplikuoto valdžios kaitos proceso pasekmės, tvirčiau prognozuoti bus galima tik galutinai paaiškėjus abiejų pusių strategijoms. Reikia tikėtis, kad valstijoms užfiksavus galutinius rezultatus ir susirinkus rinkikų kolegijai to neapibrėžtumo sumažės ir bus išlaikyti įprasti procesai, o į ateitį žvelgiama su mažesniu susiskaldymu.
Pijus Krūminas yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas.
