Šių dienų tautos herojė pagaliau apsisprendė. Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose. Šis faktas akimirksniu tapo mažų mažiausiai savaitės įvykiu. Ką jau kalbėti apie ketvirtadienį – eurokomisarės „taip” iš karto į antrą planą nubloškė visus kitus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai atnešusius asmenis. Nepaisant kalbų apie, be D.Grybauskaitės, bespalvius kandidatus, kiti šios dienos veikėjai kitomis sąlygomis būtų pelnę kur kas daugiau dėmesio.
Valentinas Mazuronis pabandė sustiprinti efektą pasiprašydamas lapų surinkti 80 tūkst. jį remiančių piliečių parašų, nors kandidatu tampama atnešus keturis kartus mažiau. Atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas aiškinosi, kokiais leistinais būdais per rinkimų kampaniją galėtų demonstruoti kariškumą. Kokie dabar bebūtų jo reitingai, Arūnas Valinskas yra lietuvių dėmesio atkreipimo profesionalas. Kazimiera Prunskienė – praėjusių prezidento rinkimų vicečempionė. Iki šiol populiarumu negalėjęs pasigirti Vytautas Kundrotas tuo ir bandė intriguoti – slėpdamas asmeninio gyvenimo detales.
Visas kandidatų į kandidatus gudrybes nustelbė keliolikos minučių trukmės D.Grybauskaitės spaudos konferencija.
Visas kandidatų į kandidatus gudrybes nustelbė keliolikos minučių trukmės D.Grybauskaitės spaudos konferencija. Vienas iš potencialių rinkimų dalyvių Algirdas Pilvelis į permainas reagavo akimirksniu – jis jau šiandien pabandė „prisiklijuoti” prie šios politikės veiksmų ir pareiškė, jog turi visus reikiamus dokumentus, bet registruosis komisijoje tik po jos. Tačiau, kaip ir buvo galima spėti, jokia intriga tai netapo. Daug populiaresnis klausimas buvo: ar D.Grybauskaitės pergalei užteks vieno turo, ar prireiks ir antro?
Dalį pasiekto komunikacinio efekto, žinoma, nulėmė išlauktas momentas. Tačiau ir spaudos konferencijoje tautos numylėtinė pasirodė lyg iš natų. Eurokomisarė parodė, jog sieks būti „žmonių prezidente”, padėsiančia kurti piliečių valstybę. Su šiuo šūkiu Lietuvoje sunku prašauti, ypač jei turi svarų pagrindą.
Politikė užsiminė, kad jai prireiks organizuotos paramos, pradedant jau parašų rinkimu, tačiau akcentavo esą norinti būti nepriklausoma nuo visų partijų. Dar pridėkime frazę, kad jos pažiūros yra „vidurio ir centro“. Viršpartinis, žmonių mylimas prezidentas – toks, koks kyla iš Konstitucijos „dvasios” ir tautos svajonėse, nors ir abejotina, ar tai sveikiausia politiniam procesui.
Svarbu ir tai, kad spaudos konferencijoje buvo galima išgirsti to pozityvumo, kurio pasigesdavo specialistai, kalbėdami, esą D.Grybauskaitės reitingai kyla dėl jos kritikos Lietuvos valdžiai, nors tikras lyderis turėtų ir teikti pasiūlymus. Akivaizdu, kad talentinga finansininkė ir valstybės pareigūnė per darbo Briuselyje metus tapo tikra politike.
Trumpai tariant, pirmas žingsnis – beveik idealus. Intriga išlaikyta, žmonės sudominti, beveik paruošti supaprastintai „obamomanijai”. Tačiau dabar laukia kiti etapai, pavyzdžiui, momentas, kai tauta pamatys, kokie žmonės stos šalia D.Grybauskaitės.
Be to, laukia kova su daugybe kandidatų, iš kurių toli gražu ne visi bus geranoriški ir meiliai besišypsantys. Vyks keistos lenktynės ir su pačiu laiku, mat 80 dienų – vis dar pakankamai laiko pažinti kandidatą ir pamatyti, kaip jį veikia lietuviškos politinės kovos atmosfera. O tada – jau rinkimai, kuriuose, kaip ir mūsų mėgstamame krepšinyje, garsios pavardės ir išankstinės prognozės nieko nereiškia. Arba laimi rungtynes, arba ne.
