Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą. Po JK referendumo nukritęs svaro kursas ir išaugęs neužtikrintumas gali sumažinti Rytų Europos prekybos apimtis su JK, pakenkti finansiniams ryšiams, bei užtvenkti emigrantų pinigų srautus iš JK. Skaičiuojama, kad skaudžiausią tiesioginį „Brexit“ poveikį pajus Vengrija (0,57 proc. BVP), o Lietuva pagal neigiamą poveikį liks nelaimėlių sąrašo viduryje – šalyje ekonomikos augimas neturėtų nukentėti daugiau nei 0,25 procentinio punkto.
Neigiamas „Brexit“ poveikis regione tiesiogiai paveiks prekybos apimtis, investicijas ir migracijos ryšius. Sumažėjęs svaro kursas ir tvyrantis neaiškumas dėl būsimų prekybos sąlygų mažins eksporto apimtis į JK.
Dėl verslo neužtikrintumo tiesioginių investicijų srautas iš JK į ES taip pat ilgainiui mažės.
Tiesa, Rytų Europos šalių eksporto apimtys į JK sudaro nuo 2 iki 5 proc. BVP – tai yra palyginti nedidelė dalis bendroje prekybos struktūroje. Tačiau mokios ir stabilios eksporto rinkos praradimas gali neigiamai paveikti regiono šalių ekonominį augimą.
Dėl verslo neužtikrintumo tiesioginių investicijų srautas iš JK į ES taip pat ilgainiui mažės. Todėl šalys, kuriose JK įmonės yra išplėtojusios didelius investicinius projektus gali nukentėti. Kritus svarui ir suprastėjus darbo perspektyvoms, „Brexit“ taip pat sumažins pinigines emigrantų perlaidas iš JK į ES. Vis dėlto, šie pinigų srautai sudaro tik nedidelę dalį Rytų Europos šalių BVP, todėl ilguoju laikotarpiu susitraukusios emigrantų perlaidos augimui beveik nepakenks.
Tiesa, pagal ekonominius ryšius su Jungtine Karalyste išsiskiria Vengrija. Šios šalies eksportas į JK sudaro 4,5 proc. BVP, o tiesioginės investicijos iš JK – net 7,7 proc. Tai jau reikšmingi rodikliai, kurių radikalūs pokyčiai turės įtakos visam Vengrijos ūkiui. Skaičiuojama, kad BVP augimas dėl „Brexit“ faktoriaus šiais metais gali sumažėti net iki 0,6 procentinio punkto. Tačiau daugumoje Rytų Europos šalių „Brexit“ poveikis 2016 metų augimui turėtų neviršyti 0,25-0,3 procentinio punkto, o mažiausiai rizikos kyla Kroatijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje.
Įdomu tai, jog Lietuvoje ir Latvijoje emigrantų perlaidos sudaro net 0,6 ir 1,2 proc. nuo BVP – daugiausiai iš visų Rytų Europos šalių. Taigi, Lietuvai ir Latvijai didesnės nei kitoms regiono valstybėms įtakos gali turėti migrantų elgsenos pokyčiai ir jų finansinė padėtis.
Vis dėlto, Rytų Europai „Brexit“ reiškia kur kas mažesnį galvos skausmą nei didžiosioms Vakarų Europos ekonomikoms, kurios tradiciškai labai aktyviai prekiavo su JK, todėl net ir įvertinus „Brexit“ poveikį, Rytų Europos ūkio augimo prognozės šiemet išlieka gana optimistinės.
Kitas dalykas, kad destabilizuojantis „Brexit“ efektas greičiausiai turės ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį poveikį. Neramina tai, jog „Brexit“ stimuliuoja ES susiskaldymo procesus, o radikalios politinės partijos greičiausiai susilauks daugiau populiarumo. Šiuo metu politiškai itin pažeidžiama yra Kroatija, kurioje vyriausybė suiro birželį. Stabilumą dar labiau gali pažeisti būsimas Vengrijos referendumas dėl migrantų kvotų – jeigu Vengrijos gyventojai pasirinktų nepriimti ES nustatyto pabėgėlių imigrantų srauto, tai dar labiau sumažintų Europos Sąjungos vienybę ir susitelkimą.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Rytų Europos šalyse ES fondų parama sudaro vidutiniškai 16 proc. BVP. Nors dabartiniam, 2014-2020 metų, finansavimo laikotarpiui pavojus nekyla, po „Brexit“ praradus svarbų donorą ilguoju laikotarpiu gali smarkiai keistis paramos politika. Todėl Rytų Europos šalyse ES finansavimo rizika greičiausiai tik didės.
Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas
