Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla. Vis dėlto, nors dauguma rinkų dalyvių tikisi E.Macrono pergalės, šiuo metu Europai itin reikalingą populizmo pralaimėjimą skelbti dar per anksti.
Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog M.Le Pen pergalė gali reikšti Frexit – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas.
Dauguma rinkėjų apklausų nurodo, kad antrame ture E.Macronas garantuotai laimės prieš M.Le Pen, todėl rinkų dalyviai mano, jog politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Jau dabar kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai krenta. Taip pat padidėjęs investuotojų rizikos apetitas artimiausiu metu gali pakelti akcijų kainas.
Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti ankstoka. Pagal IFOP apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas, Emmanuelis Macronas antrame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto, ši prognozė remiasi prielaida, kad net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jean-Luc Mélenchoną skirtų savo balsą E.Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į M.Le Pen pusę.
Tolimosios kairės atstovas Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios M.Le Pen priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture Le Pen pavyks privilioti į socializmą linkusius Mélenchono rinkėjus. Vis dėlto, pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti augančią tendenciją rinkimuose arba referendumuose balsuoti ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, kad į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o Macrono pergalė – garantuota.
Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą dabartinei Europai yra itin reikalingas. Kylant geopolitinei įtampai bei oficialiai prasidėjus Brexit procesui svarbu, kad Europos Sąjunga ir euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją. Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad Emmanuelio Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų, nei Le Pen populizmas.
Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas
