Kinijos vyriausybė bando keisti ekonominės politikos kryptį. Šalies valdžios atstovai suprato, kad pernelyg dosni pinigų politika ir skola finansuojamos neefektyvios investicijos į infrastrūktūrą prives prie ateityje sprogsiančio ekonominio burbulo. Todėl šiuo metu Kinijos vyriausybė iš lėto suveržinėja pinigų politiką. Skolintis ir naujus verslo ir investicijų projektus finansuoti tampa sunkiau, o kartu prastėja lūkesčių indeksai, parodantys ekonominio augimo perspektyvas.
Vis dėlto, ekonominės politikos sudarinėtojai turi būti labai atsargūs. Įsiskolinimo lygiui siekiant 260 proc. šalies BVP, pernelyg staigiai sulėtėjusi Kinijos ekonomika, išprovokuotų įmonių bankrotus ir sukeltų naują ekonominę krizę. Todėl Kinijos valdžia vis dar turi palaikyti aukštą investicijų į infrastruktūrą lygį, taip skatinant ekonominį augimą, nors dėl šios rūšies investicijų naudingumo kyla rimtos abejonės.
Kitaip tariant, Kinijos valdžia vienu metu išleidžia karštą orą iš šalies ekonominio burbulo, ir įpučia naują, kiek gaivesnį orą. Belieka tik tikėtis, kad Kinijos burbulas besimaišant vyriausybės ekonominės politikos srovėms nesprogs, o tolygiai sumažės iki patvaraus lygio.
Rinkų dalyviai, linkę jautriai reaguoti į prastus ekonominius ženklus, gali išsigąsti staigaus nuosmūkio Kinijoje. Investuotojai visame pasaulyje supranta, kad šalies ekonomika pereina iš investicijomis paremto spartaus augimo modelio į brandesnį, lėtesnio vystymosi etapą. Vis dėlto, itin staigus sulėtėjimas Kinijoje galėtų pažeisti vis dar trapų atsigavimą kitose šalyse.
Todėl, ekonominių lūkesčių indeksams Kinijoje užfiksavus dar prastesnes nuotaikas, rinkose vėl galėtų pasirodyti investuotojų baimė. Kol kas investuotojai neužsikrečia „kinišku pesimizmu“, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų. Vis dėlto, padidėjusi ekonominė rizika Kinijoje prisidėtų prie nuošalėje tūnančių geopolitinių rizikų, neužtikrintumo dėl JAV politikos ir baiminimosi dėl Italijos ekonominio tvarumo. O toks neužtikrintumo „komplektas“ galėtų pažeisti ir ekonominius lūkesčius JAV bei euro zonoje, ir turto kainas finansų rinkose.
Povilas Stankevičius yra DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas.
