Jei pirmuoju atveju Prezidentė nepasidavė darbdavių lobistų spaudimui ir ryžtingai užstojo darbuotojus kaip silpnesnę pusę, tai antruoju atveju ji pasidavė medikų-verslininkų įgeidžiams. Nors, atvirai prisipažinsiu, naiviai maniau, kad Prezidentė jiems turi imunitetą.
Žiniasklaidoje labai plačiai buvo nušviesta galima Bažnyčios įtaka priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tačiau visiškai buvo nutylėtas medikų – verslininkų klanų spaudimas politikams, kad šie priimtų jiems palankias įstatymo pataisas. Vien tik ši aplinkybė skaidriąją Prezidentę turėjo priversti suklusti. Deja, ji vos ne pažodžiui atkartojo jų skleidžiamą melą apie įstatymo nesuderinamumą su moksline pažanga.
Žiniasklaidoje labai plačiai buvo nušviesta galima Bažnyčios įtaka priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tačiau visiškai buvo nutylėtas medikų – verslininkų klanų spaudimas politikams.
Tačiau tas pats mokslas, kurio vardu vetuoto įstatymo priešininkai imasi kalbėti, jau seniai įrodė, kad žmogaus embrionas yra atskiras, savarankiškas, naujas organizmas, kad jis genetiškai skiriasi nuo tėvų, turi visą genetinę informaciją, būtiną tikslingam asmens vystymuisi.
Todėl pažangiausios medicinos mokslo technologijos jau kuris laikas orientuojasi į etinės problemos sprendimą, kad suteikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugą būtų vengiama žmogaus embrioną naudoti kaip laboratorinę žaliavą. Ir būtent todėl mokslininkai šią problemą sėkmingai sprendžia tobulindami kiaušialąsčių panaudojimo būdus. Ir būtent už tokią mokslo pažangą ir pagarbą žmogaus gyvybei pasisako Bažnyčia.
Žinoma, įdiegti šiuos naujausius efektyvius pagalbinio apvaisinimo būdus iš medikų – verslininkų pareikalautų didesnių finansinių išlaidų. Todėl jiems į Prezidentės lūpas reikėjo žūtbūt įdėti žodžius, jog priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įteisina nerezultatyvų ir nemodernų gydymą. Nepateikiant jokių konkrečių faktų. Nevaisingus vyrus bei moteris ir jų trokštamus vaikus paverčiant pasipelnymo šaltiniu.
Metai iš metų Lietuvos korupcijos žemėlapyje sveikatos apsaugos sistema išskiriama kaip labiausiai korumpuota sritis. Tik kažkodėl šį korupcijos išsikerojimą vis bandoma sumenkinti iki buitinio lygio, suvedant į paciento gydytojui duodamo „vokelio“ problemą.
O aukštesnio ar aukščiausio lygio piktnaudžiavimai ir kyšininkavimai yra nuosekliai toleruojami. Jaunasis ministras Juras Požela, garsiai deklaruodamas nepakantumą korupcijai, niekaip nesugeba iškrapštyti iš šiltų vietų susitepusių Respublikinių Šiaulių ir Panevėžio ligoninių vadovų. Jis ir toliau dangsto tuos, kurie už 30 mln. eurų įgyvendino niekinį elektroninį sveikatos projektą, primenantį greičiau ne e.sveikatą, o e.korupciją.
Kažkodėl tie faktai Prezidentei akių nebado. Nenorom pradedi tikėti seniai sklandančiomis kalbomis apie kai kurių medikų ir farmacininkų klanų įtaką Jos Ekscelencijai. Tad ir Prezidentės kartu su veto Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kurias „pažangieji“ apvaisintojai bandė prastumti per ministrą J. Poželą, nė kiek nenustebino.
Iš pirmo žvilgsnio Darbo kodeksas ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nieko bendro lyg ir neturi, bet tiek vienas, tiek kitas įstatymas susijęs su nelygstamu žmogaus orumu, su jo teise į gyvenimą. Jei Prezidentė pasisako už dirbančio žmogaus orumo išsaugojimą, tai kas jai trukdo suvokti, jog pagarba žmogui prasideda nuo pat jo gyvybės prasidėjimo?
Ir dar. Prezidentė Dalia Grybauskaitė beveik prieš dvejus metus duotą priesaiką Tautai pabaigė žodžiais „Tepadeda man Dievas“. Taip ir norisi paklausti: į kokį Dievą tiki Lietuvos Prezidentė ir kokio Dievo vardu Jos Ekscelencija, lyg koks Poncijus Pilotas, nusiplovęs rankas, ketina palaiminti neva laisvu žmonių apsisprendimu dar negimusių savo vaikų žudymą Lietuvoje? Juk bet koks žmogaus embrionų naikinimo įteisinimas – tai leidimas valstybės vardu žudyti. Nejaugi tai tokia Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ naujoji iniciatyva?
