Praėjusių metų rudenį Jungtinėje Karalystėje vyko referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės. Tąkart Didžiosios Britanijos politikai neišsigando škotų kaip pilietinės tautos. Nors jei škotai būtų nubalsavę už nepriklausomybę, tai ne tik jie ir anglai būtų pajutę to apsisprendimo pasekmes, bet ir likusi Europa.
Mūsų politinėje kultūroje toks pasitikėjimas savo piliečiais yra vertinamas kaip grėsmė valstybei. Mūsų politikos elitas mano, kad lietuvių tautos sąmoningumo koeficientas yra nulinis. Todėl vardan lietuviškos demokratijos ir valstybės gerovės dar praėjusiais metais, liepos 11 d., Konstitucinis Teismas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos atskyrė jos šaltinį – Lietuvos pilietinę tautą, it kokį nesąmoningą darinį.
Tąkart Konstitucijos sargai nedviprasmiškai išaiškino, kad Konstitucijos 3 straipsnio nuostatos, jog „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“, negalima skaityti paraidžiui.
Mūsų politinėje kultūroje toks pasitikėjimas savo piliečiais yra vertinamas kaip grėsmė valstybei. Mūsų politikos elitas mano, kad lietuvių tautos sąmoningumo koeficientas yra nulinis.
Kadangi tauta dėl savo „nepakankamo“ sąmoningumo gali pakenkti sau pačiai, todėl Konstitucinio Teismo išminčiai nusprendė: referendume priimta Konstitucija saisto ir ją pačią, kaip valstybinę bendruomenę.
Ir lengva ranka tautos vyriausiojo skerdžiaus pareigas patikėjo politinių partijų atstovaujamam organui – Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Šiai komisijai Konstitucinis Teismas suteikė išskirtinę galią išaiškinti nesąmoningiems, teisiškai neišprususiems piliečiams, ar jų iniciatyvos neprieštarauja Konstitucijai. O jei netyčia VRK nesugebėtų įvykdyti šios jai patikėtos misijos, tą galės padaryti ir Seimas, pasitelkęs valdžiai lojalius ekspertus, kurie padėtų Seimui teisiškai nusivalyti kojas į 300 tūkst. piliečių parašus.
Po šio Konstitucinio Teismo nutarimo atrodė, kad piliečiams apginti iš Konstitucijos nuostatų išplaukiančią valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos – teisę kurti Lietuvos valstybę nebėra jokių vilčių. Tačiau praėjus beveik metams po šio Konstitucinio Teismo verdikto, Radviliškio rajono gyventojai įrodė, jog dar ne viskas žlugę.
Negalėdami susitaikyti su tuo, kad Šiaulių apygardos teismas nušalino jų tiesiogiai išrinktą merą Antaną Čepononį nuo pareigų, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) ir Socialdemokratų partijų aktyvistų įkvėpti, jie pasirašė kreipimąsi į valstybės vadovus, Apeliacinio teismo pirmininką, generalinį prokurorą „Už teisėtai išrinkto Antano Čepononio grąžinimą į pareigas“ (http://www.peticijos.com/asuzantana).
Teisininkų surašytame kreipimesi pasirašiusieji piliečiai konstatavo, kad yra nusivylę situacija Lietuvos teisėsaugos institucijoje. Jų manymu, korupciniais nusikaltimais kaltinamo A.Čepononio atžvilgiu priimti sprendimai griauna jų pasitikėjimą teisine valstybe, kadangi didžioji dalis rinkėjų, nors ir žinojo apie jam pareikštus kaltinimus, patikėjo jo nekaltumu ir sugebėjimu valdyti rajono savivaldybės tarybą. Be to, tokie teismo sprendimai, anot pasirašiusiųjų, žemina žmogaus, išrinkto atstovauti piliečių interesams vietos savivaldoje, orumą ir garbę.
