R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Apie mokytojų poreikį ir sprendimus

Šį rugpjūtį skelbiama apie 650 pedagogų paieškas, nemažai iš jų kviečiami dirbti dalimi etato.

Situacija panaši į pernykštę. Mokytojų poreikis auga, nes dėl natūralių priežasčių vyresniosios kartos pedagogai palieka mokyklą.

Šis didėjantis poreikis nėra išskirtinė Lietuvos situacija, tai juntama visame pasaulyje. Tačiau sakydama apie pasaulines tendencijas, nenoriu sudaryti įspūdžio, kad ignoruoju problemą. Neignoruoju.

Kita vertus, Lietuvoje šiuo metu darbo ieško per 1200 mokytojų.

Pedagogikos studijos – prioritetinės, stipendija siekia iki 600 Eur

Daugelis pasaulio šalių patiria augantį mokytojų poreikį, nes pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti.

Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys, tam įtakos turi didėjantis mokytojų vidutinis amžius. Lietuvoje jis siekia 50 metų, nors pastaraisiais metais mūsų mokyklose jaunų mokytojų daugėja.

Lietuva yra priėmusi svarbius sprendimus dėl naujų mokytojų pritraukimo:

- stipendijos prioritetinėse studijų programose,

- atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją,

- valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti, nuosekliai didinamas darbo užmokestis.

Pedagogikos studijos jau trečius metus iš eilės laikomos prioritetinėmis (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specializacijos).

Įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro studijas ir gretutines studijas galima kas mėnesį gauti 357,5 eurų dydžio stipendijas.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentai kas mėnesį gali gauti 605 eurų stipendijas.

Ši parama skiriama tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 m. per 5 m. laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Ne vienas kelias tapti mokytoju

Pastaraisiais metais žymiai daugėjo pedagogikos studijas besirenkančių studentų.

Pavyzdžiui, 2019 m. įstojusiųjų į pedagogikos bakalaurą buvo vos daugiau nei 500, pernai ir šiemet studijuoti ugdymo mokslus pakviesta po 1,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro studijas, o iš viso – 2 tūkst. pirmakursių.

Šių metų priėmimo skaičius nėra galutinis, nes priėmimas dar nesibaigęs, ir ne tik įstojus į dalyko bakalaurą galima tapti mokytoju.

Yra ir daugiau būtų. Tai:

Gretutinės studijos pasirinkus kitą specialybę. Dalis studentų prasidėjus mokslo metams dar rinksis pedagogikos gretutines studijas, kai šalia esamos studijų programos dar pasirenkama pedagogika.

Pernai šį gretutines pedagogikos studijas šalia savo pirmų studijų rinkosi per 200 studentų.

Matyt, natūralu, kad jaunas žmogus, rinkdamasis profesiją, galvoja apie tai, kur turės daugiau galimybių – t.y. ne vien galimybę dirbti mokykloje, bet įgyti konkrečias dalykines žinias, o vėliau pasidalinti jomis mokykloje.

Profesinės studijos jau įgijus aukštąjį išsilavinimą. Jas gali rinktis konkretaus mokykloje dėstomo dalyko bakalauro diplomą (pvz., fizikos, chemijos, matematikos ir kt.) turintys absolventai ir tapti dalyko mokytoju.

Šių metų galutiniai priėmimo duomenys aiškės tik rudenį, priėmimas dar tęsiasi, jis vyksta tiesiogiai kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Bet jau dabar matome, kad šiemet profesines pedagogikos studijas yra pasirinkę 448 studentai.

2023 m. profesines pedagogikos studijas pasirinko 440 aukštąjį išsilavinimą jau turinčiųjų specialistų.

Atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją. Nuo 2022 metų rugsėjo įteisinta galimybė turintiems aukštąjį ne pedagogikos krypties išsilavinimą, bet studijų metu įgijusiems ne mažiau kaip 60 atitinkamo dalyko studijų kreditų (t. y. dalykui paskyrus ne mažiau kaip ketvirtadalį visų studijų laiko), pradėti dirbti tam tikrų dalykų mokytojais. Pedagogo kvalifikaciją tokiu atveju reikia įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios.

Jau dirbantys mokytojai gali įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir šalia savo mokomojo dalyko mokyti kito arba pakeisti kvalifikaciją. Šiais mokslo metais daugiau kaip 1000 pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų, daugiausiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, logopedijos. Tokią galimybę suteikia Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Vien tik 2023 metais studijas projekto „Tęsk“ lėšomis baigė 328 pedagogai.

Auga darbo užmokestis

Gerinamos ir jau dirbančių mokytojų darbo sąlygos. Auga atlyginimai – jų stabilus augimas įtvirtintas Nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Šiemet atlyginimas didėja du kartus: 10 proc. nuo sausio ir 15,5 proc. nuo rugsėjo.

Paminėjau tik dalį pačių pagrindinių naujų mokytojų pritraukimo ir išsaugojimo mokyklose priemonių. Užtrunka šiek tiek laiko, kol nauji specialistai ateina į mokyklas.

Tačiau labai džiugu, kad pačios savivaldybės ir mokyklos kuria geras darbo sąlygas, gerą darbo atmosferą, organizacijos kultūrą. Nes visi suprantame, kad neužtenka parengti gerą specialistą, jam labai reikia priimančios bendruomenės ir palaikančios darbo aplinkos.

Darbo paieškas apsunkina išskaidyti krūviai

Prieš dvejus metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva buvo sukurta mokytojų paieškos platforma, kad visos mokyklos ir savivaldybės galėtų vienoje vietoje skelbti darbo skelbimus, ypač jei nesikreipia į Užimtumo tarnybą, o ieško mokytojų, kaip sakydavo, „savais kanalais“.

Tai dar viena galimybė švietimo įstaigoms ir darbo ieškantiems pedagogams lengviau surasti vieniems kitus, skelbimą gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga.

Šią, kaip ir praėjusią vasarą, mokyklos yra paskelbusios per 600 darbo paieškų.

Dabar daugiausia ieškoma matematikos (80), lietuvių k. ir literatūros (64), pradinio ugdymo mokytojų (61). Taip pat logopedų (39), anglų k. mokytojų (39), lopšelio-darželio auklėtojų (31), specialiųjų pedagogų (30), fizikos mokytojų (26), muzikos mokytojų (25), mokyklos psichologų (24), chemijos mokytojų (23). Dalies šių pedagogų ieškoma dirbti ne visu etatu.

Pedagogų ir kitų specialistų ieškoma ir vos ketvirčiui ar dar mažesnės dalies etatui – kelioms pamokoms vesti.

Reikia pripažinti, kad toks etatų skaidymas apsunkina norinčiųjų dirbti paieškas, nes mažas darbo krūvis neužtikrina stabilumo, deramo atlygio.

Darbo ieško ir patys pedagogai

Ne tik mokyklos ieško mokytojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 21 d. darbo ieškojo per 1200 ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo specialistų, daugiausia didžiuosiuose miestuose. Tai beveik dvigubai daugiau nei skelbimų apie laisvas darbo vietas.

Iš jų beveik 700 ieško pagrindinio ir vidurinio ugdymo darbo. Anglų kalbos mokytojais norėtų įsidarbinti 80 asmenų, kūno kultūros mokytojais – 76, muzikos mokytojais – 62, dailės mokytojais – 59, istorijos – 42, o matematikos – 31 asmuo.

Mokytojų trūkumo problema susideda iš daugelio elementų – besikeičiančios visuomenės, technologinių pokyčių, atmosferos konkrečioje mokykloje, valstybės politikos, darbo užmokesčio.

Daugelį šių problemų vyriausybė, ministerijos komanda bando spręsti ir negali ignoruoti fakto apie besikeičiančią situaciją teigiama linkme, pavyzdžiui, darbo užmokesčio klausimu.

Tačiau lygiai taip pat pasaulinė praktika rodo, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių menksta žmonių noras dirbti mokykloje.

Tai nereiškia, kad tiesiog belieka stebėti pokyčius. Ir toliau ieškosime būdų, kaip paskatinti žmones ateiti dirbti į mokyklas.