„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Raimundas Lopata: Kapituliavičių pliurpalai užsienio politikoje

Pastaruoju metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nebesupranta, kodėl jis yra kritikuojamas.
Raimundas Lopata
Raimundas Lopata / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ukrainos okupacija – dvi pusės kaltos ar viena?

Ginčas kilo po „istorinio“ URM pareiškimo, kad ir Ukraina turi nutraukti pasipriešinimą (nutraukti ugnį) Rusijos pusei vėl eskaluojant konfliktą.

Sukritikavus šį pareiškimą, ir pateikus Prezidentės vertinimą kaip pavyzdinį, ministras, vietoj to, kad tai būtų nurašęs suklydimui, pradėjo nevykusiai ginti klaidingą poziciją bei apeliuoti į savo, kaip Ukrainos interesų gynėjo, švarų mundurą. Apie užsienio reikalų ministro reputaciją kol kas kalbos dar nebuvo, tiesiog derėjo pataisyti tekstą į paramą Ukrainai be išankstinių sąlygų ir tiek.

Ką URM yra nuveikęs siekiant uždaryti Astravo atominę? Mūsų argumentas – iki šiol nieko nepadaryta uždarymo klausimu, bet nemažai – tobulinant „saugumą“, t. y iš esmės legitimizuojant, įteisinant statybas ir tuo padedant A.Lukašenkai. Net kai buvo akivaizdžios galimybės, tiesiog likimo ir tarptautinių aplinkybių dovanos – sankcijų panaikinimas A.Lukašenkai bei avarija Astrave – tuo nebuvo pasinaudota.

Vietoj prorusiškos pozicijos (turbūt, ministro įrašytos ir partijų susitarime) „stabdysime, o jei nepavyks, nepirksime“, reiktų skelbti ir laikytis „padarysime, kad nepirktų visi ES ir todėl sustabdysime“.

Į šią kritiką ministras sureagavo gana „komjaunuoliškai“. Jis pareikalavo nesivadovauti asmeninėmis ambicijomis, rūpintis valstybės prestižu ir nurodė savo nuopelnus, siekiant vienybės per politinių partijų susitarimą dėl Astravo.

Bet kritikos įkarštyje jis vis tiek užsispyrusiai kartoja tą pačią išdavikišką poziciją, cituoju: „yra septyni parašai po įsipareigojimais imtis visų reikiamų veiksmų, kad nesaugios Astravo AE statyba būtų sustabdyta arba užtikrinta, kad joje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepatektų į Lietuvą“.

Ar pastebite, ką jis sako? Arba sustabdyta, arba užtikrintas nepirkimas? Kodėl arba? Atrodo, kad kažkas čia tiesiog nesupranta, ką kalba, arba turi kitų piktų kėslų. Ar ne tokiems atvejams Vytautas Landsbergis yra išradęs terminą – kapituliavičiai.

Pakartosiu, ką buvome jau sakę, o būtent – vietoj prorusiškos pozicijos (turbūt, ministro įrašytos ir partijų susitarime) „stabdysime, o jei nepavyks, nepirksime“, reiktų skelbti ir laikytis „padarysime, kad nepirktų visi ES ir todėl sustabdysime“. Gal kai kam tai atrodo tik žodžiai, bet skirtumas tarp šių pozicijų yra esmingas.

Dėl nešvarios elektros nepirkimo. Kadangi Lietuva yra didesnės elektros rinkos – Baltijos ir Skandinavijos – dalis, ribojimas turi prasmę tik veikiant visai vieningai rinkai. Tai čia ir turėtų būti pagrindinis L. Linkevičiaus rūpestis – Baltijos, Lenkijos, Šiaurės šalių koalicijos prieš Astravą sukūrimas, o ne vienybės paieškos viduje. Tam yra kiti ministrai ir politikai. Tokios koalicijos nėra ir, atsižvelgiant į tiesiog apverktiną dvišalių santykių su kai kuriais kaimynais būklę, abejotina, ar šiam ministrui tai pagal pajėgas. Bet tai jau kita tema.

Dar viena svarbi detalė. Atrodytų akivaizdu, jog Lietuvos URM ir jos ministras turi problemų su atskirų šalių pozicijomis dėl Astravo. Normalu būtų, kad po kritikos būtų vėl kviečiami jau praktiškai neegzistuojantys pasitarimai su patyrusiais diplomatais užsienio reikalų ministerijoje ir derinama, ką toliau darome? Tačiau viskas vyksta kitaip – po miestą siunčiami „vaikštukai“ pasiaiškinti, kas čia ką organizuoja prieš ministrą, kuriant sąmokslo teorijas.

Pastaruoju metu, ši URM politinė vadovybė į užsienio politikos diskusijas įnešė nauja dimensiją: kuo mažiau darbų, tuo daugiau demagogijos.

Ministre, ar ne laikas nesivadovauti ambicijomis, o realiai rūpintis svarbiausiu valstybės išlikimo interesu? Dar laiko yra. Pirmyn.

Ir pabaigai. Premjeras S.Skvernelis, E.Jakilaičio laidoje tiesiog netilpo savyje, pasakodamas, kaip jis „kėlė“ Astravo problemą vizito Briuselyje metu. Net su NATO. Bet pažiūrėkime, ką jis mus apie tai rašo savo pranešimuose spaudai. Štai eilė pranešimų: po susitikimo su Donaldu Tusku , su Belgijos premjeru, su NATO. Nei vieno! Nei vieno žodžio apie Astravą. Apie viską, bet ne apie Astravą! Slepia nuo mūsų, kad kalbėjo? Slepia nuo A.Lukašenkos? Pamiršo informuoti mus? Tiesiog neįtikėtina. Kur melas, o kur tiesa, premjere?

Gal tai tiesa, gal tik gandas, bet Briuselio koridoriuose kalbama, kad susitikime su J.-C.Junckeriu premjeras vis tik užsiminė apie Astravą. Į ką Komisijos pirmininkas atsakęs, kad šiuo klausimu viską premjerui papasakos komisijos atstovas Lietuvoje A.Pranckevičius. Ir tam reikėjo važiuot į Briuselį?

Pas mus jau keli metai Astravo tema vykdoma nuosekli informatorių – komentatorių užsienio politika. Informuojame apie savo nerimus, išklausome standartines frazes, grįžę namo platesnei publikai pakomentuojame, kad „iškėlėme“. Ir visi toliau ramiai miega.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau