Dvi savaitės – akivaizdžiai per mažai laiko gyventojams ir verslui prisitaikyti prie naujų ir besikeičiančių mokesčių tarifų. Verslo įmonės kitų metų biudžetus būna susiplanavusios ir pasitvirtinusios jau spalį, vėliausiai – lapkritį.
Toks nestrateginis požiūris į mokesčius mažina ir gyventojų domėjimąsi valstybės valdymu – ar galima spėti įsigilinti ir su kaimynais bei bendraminčiais aptarti pokyčius, jei nuo mokesčių pakeitimo įstatymo pateikimo iki jo priėmimo praeina vos mėnuo? Belieka numoti ranka ir nulenkus galvą mokėti tiek, kiek paprašys. Arba nusivylus susikrauti lagaminus ir keliauti ieškoti teisingesnio požiūrio svetur.
Reikia griežtinti
Tokia praktika, kai naudojantis išimtimi reguliariai daromi staigūs mokesčių pakeitimai, yra ydinga, kenkia verslo ir ekonomikos stabilumui. Manau, turime griežtinti tokią mokesčių keitimo tvarką.
Kartu su mintį palaikančia Seimo narių grupe įregistravome teisės aktų pataisas – siūlome siaurinti galimybę naudotis išimtimi, leidžiančia mokesčių įstatymus keisti kartu su biudžetu. Nes kur skylė, ten atsiras ir katinas, sakydavo mūsų senoliai. Tad mažinkime skylę!
Tokia praktika, kai naudojantis išimtimi reguliariai daromi staigūs mokesčių pakeitimai, yra ydinga, kenkia verslo ir ekonomikos stabilumui. Manau, turime griežtinti tokią mokesčių keitimo tvarką.
Nuo šiol pasinaudoti įstatymo išimtimi ir keisti mokesčius kartu su biudžetu būtų galima tik išskirtiniais atvejais, kai tam pritars ne mažiau nei pusė Seimo narių.
Šis pakeitimas užkirs kelią dažniems atvejams, kai skubiai pakeisti mokesčių įstatymai įsigalioja po keleto savaičių ar net dienų. Bus sumažintas su biudžetu keičiamų mokesčių įstatymų srautas, bet paliekama galimybė ypatingai svarbiais atvejais minėta išimtimi pasinaudoti.
Klaidos kainuoja
Mokesčių sistema ir jos veikimas taps labiau prognozuojami ir stabilesni. Išvengsime skubotų ir neefektyvių sprendimų. Tai svarbu, nes kiekvienas neefektyvus sprendimas kainuoja.
Tarkime, naktinė mokesčių reforma šalies biudžetui kainavo 3,5 mlrd. eurų (12 mlrd. litų). Tiek pajamų valstybė negavo dėl skubotai padidintų mokesčių ir nesubalansuotos mokesčių sistemos.
Nors mokesčių tarifai buvo padidinti, biudžeto pajamų dalis nuo BVP sumažėjo. Taip atsitiko ne tik dėl pasaulinės ekonominės krizės, bet ir todėl, kad didelė dalis ekonomikos ir gyventojų išlaidų pasitraukė į šešėlį, vengdami neproporcingai smarkiai padidėjusių mokesčių.
Žmonių ir verslo pasitikėjimo praradimo kainą įvertinti sudėtingiau. Vyriausybe, Seimu ir partijomis gyventojai pasitiki mažiausiai tarp visų institucijų.
Žmonių ir verslo pasitikėjimo praradimo kainą įvertinti sudėtingiau. Sociologinės apklausos ją matuoja ne eurais, o procentais – Vyriausybe, Seimu ir partijomis gyventojai pasitiki mažiausiai tarp visų institucijų.
„Vilmorus“ balandį atliktos apklausos duomenimis, Seimu pasitiki tik 10 proc. gyventojų, arba kas dešimtas pilietis, Vyriausybe – kiek labiau, o partijomis – dar mažiau.
Šiaurės Europos studijų centras ir kiti ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį: gyventojai Lietuvoje itin menkai pasitiki valdžia ir tai yra didelė mūsų visų problema.
Pradėkime dar šiemet
Seimo pavasario sesijoje dar turime keletą mėnesių darbo – skirkime dalį šio laiko mokestinių įstatymų svarstymui. Tegul šie metai bus pirmieji, kai mokesčius keičiame pavasarį, o biudžetą tvirtiname rudenį. Tuomet ir biudžetą skaičiuosime realistiškesnį – pagal savo galimybes, ne pagal norus.
Vienas iš kasmet koreguojamų įstatymų – akcizai tabakui, alkoholiui ir degalams. Kiekviena Vyriausybė juos didina rudenį, o akcizų dydį nustato remdamasi Ilgalaike mokesčių programa ir jos ilgalaike įtaka socialinei gerovei. Juokiatės? Žinoma, nes paprastai dauguma mokesčių Lietuvoje nustatomi pagal tai, kiek pinigų trūksta suplanuotoms kitų metų biudžeto išlaidoms. Paprasčiau tariant – skylių kamšymo metodu.
Tegul šie metai bus pirmieji, kai mokesčius keičiame pavasarį, o biudžetą tvirtiname rudenį. Tuomet ir biudžetą skaičiuosime realistiškesnį – pagal savo galimybes, ne pagal norus.
Norėdami nutraukti tokią praktiką ir pasiūlyti atsakingesnę mokesčių formavimo politiką, jau dabar įregistravome keletą mokestinių įstatymų pakeitimų, kurie nustatytų kitąmet gyventojų ir verslo mokėtinus mokesčius. Kviečiame kolegas ir Vyriausybę kuo anksčiau pavasarį teikti projektus svarstymui!
Iš anksto siūlau koreguoti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą – neapmokestinti pajamų mokesčiu tų gyventojų pajamų, kurias jie gauna pardavę paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, leisti darbdaviams tiesiogiai kompensuoti darbuotojo ir jo šeimos narių gydymo paslaugas – taip suteiksime darbdaviams galimybę labiau rūpintis savo darbuotojais, o darbuotojams – būti lojalesniais.
Iš anksto siūlome svarstyti akcizų didinimo klausimą. Finansų ministerija yra numačiusi akcizų tarifus trejiems metams į priekį, tačiau įstatymų projektai Seimui nepateikti. Siūlome jau dabar, nelaukiant rudens, spręsti šį klausimą.
Mokesčiai – plytos ar bažnyčia?
Ekonomistai vienbalsiai daugelį metų kalba, kad mokesčių politikoje reikia sisteminių pokyčius, o ne skylių kamšymo. Gal todėl vis dar kamšome skyles, kad ne visi vienodai suprantame, kokią funkciją valstybėje atlieka mokesčiai?
Mokesčių inspekcija skelbia, kad „mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas“. Taip, mokesčiai yra valstybės pajamos, tačiau ne vien tik tai – tai galindas įrankis politikų rankose, leidžiantis kurti socialinę gerovę perskirstant dalį turto ir pajamų. Tai būdas skatinti šalies vystymąsi, verslo augimą, darbo vietų kūrimąsi, kultūros raidą ir žmonių savimonės augimą.
Išties gaila, kad mokesčiais mes ne bažnyčią statome, o tik nuobodžiai nešiojame plytas.
Kviečiu kolegas Seimo narius, taip pat gerbiamus ministrus ir premjerą žengti pirmą žingsnį – mokesčius keisti pavasarį, o biudžetą skaičiuoti rudenį. Galbūt atskyrę šias dvi kertines sritis nebestumdysime biudžeto eilučių, o išvysime mūsų statomos bažnyčios – kuriamos Lietuvos gerovės – vaizdą!
Raimundas Markauskas yra Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas, Biudžeto ir finansų komiteto narys
