„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Raminta Lilaitė: Apie raganų medžiokles ir Lietuvos viešąją erdvę – kodėl gaištam laiką dezinformacijai?

Naujienų organizacijos demokratinėse šalyse, atrodo, turėtų turėti vieną pagrindinę misiją – skleisti faktais pagrįstas, išanalizuotas, tris kartus patvirtintas naujienas ir taip informuoti visuomenę. Deja, pasižvalgius po Lietuvos žiniasklaidos erdvę, vaizdas kartais liūdina.
Raminta Lilaitė
Raminta Lilaitė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Vietoj stiprių, argumentuotų straipsnių matyti daug faktų iškraipymo, netgi melo, bandymų diskredituoti, sensacijų vaikymosi – ir čia mes net nekalbame apie patyčias propaguojančius blogerius-trolius, kuriems patinka garsiai reikšti savo nuomonę, bet apie solidžius žinių portalus, kurių priedermė turėtų būti tik gerai patikrintos informacijos pateikimas.

Situacija liūdina, ypač kai žinome, kokią stiprią propagandos mašiną yra užkūrusi kaimyninė šalis, kuri riboja spaudos laisvę, kurioje veikia netgi atskiri trolių biurai ir yra samdomi žmonės, kad skleistų melu paremtą propagandą įvairiuose užsienio žiniasklaidos portaluose.

Taip pat pasimokėme ir per JAV prezidento rinkimus, kai buvo sukurta daug netikrų portalų, kai kurie iš jų – tos pačios Rusijos užsakymu. Rusijos tikslas per JAV rinkimus buvo vienas – pasėti kuo gilesnes abejones eiliniams amerikiečiams apie jų demokratiją, valdžią, tradicinę politiką ir jos atstovus. „The Washington Post“ rašo, kad PropOrNot monitoringo agentūra atskleidė apie 200 netikrų tinklalapių egzistavimą, kurie buvo pastovūs Rusijos propagandos skleidėjai JAV prezidento rinkimų metu. Viską susumavus, jų naujienas sekė net apie 15 milijonų amerikiečių, ir per paskutinius tris mėnesius iki rinkimų netikros naujienos feisbuke pritraukė daugiau skaitytojų nei teisėtos žinios iš patvirtintų šaltinių.

Kuo tai baigėsi? Dabar būtų nelengva įrodyti, kad Hillary Clinton pralaimėjo rinkimus būtent dėl prieš ją vykdytos melo kampanijos, bet taip pat būtų sunku nuginčyti, kad tai nepaveikė jos reitingų. Užtenka pasižvalgyti po internetą, ir paskaitinėti, ką mąsto nemaža dalis amerikiečių – tų, kurie balsavo už Trumpą. Donaldo Trumpo stovykloje, kur iki šiol vyrauja faktais nepagrįsta neapykanta Hillary Clinton, sklido tokios išgalvotos „naujienos“, kaip: „FTB agentas, įtariamas Hillary emailų paviešinimu, rastas negyvas“ arba „Popiežius šokiravo pasaulį išreikšdamas palaikymą Donaldo Trumpo kandidatūrai“.

Kanclerė pabrėžė, kad jos sprendimą dirbti Lietuvos vyriausybėje lėmė ne „atlyginimo dydis, o noras bei galimybės įgyvendinti realius pokyčius, kurių reikia Lietuvai“.

Kai viešojoje erdvėje nebėra jokių taisyklių, žmonėms, ypač tiems, kurie nemoka kritiškai mąstyti, tampa neįmanoma atskirti melo nuo tiesos – nes dažniausiai tiesos net nėra ieškoma, o aklai pasitikima bet kokiu taip vadinamu „informacijos šaltiniu“.

Kadangi JAV rinkimų rezultatą jau žinome, ir propagandos, melo bei dezinformacijos įtaką žmonių sąmonei suprantame pasižvalgę ir po tą pačią Rusiją, atrodytų, kad mes Lietuvoje turėtumėme stengtis kurti kitokią visuomenę – laisvą, modernią, gerai informuotą, kaip atsvarą melui ir propagandai, su kaupu sklindančiai pas mus iš kaimyninės šalies. Mes – jauna, demokratiška visuomenė, ir turime unikalią progą susikurti tokia šalį, kokios norime.

Tačiau Lietuvos spaudoje ir iš viešosios nuomonės formuotojų mes, deja, girdime daug iškraipytos informacijos, kuri, sistematiškai skleidžiama, irgi gali pakenkti neteisėtai kaltinamo žmogaus reputacijai, palaidoti galimybę diskutuoti remiantis faktais, o ne išgalvotais gandais, ir taip skaldyti visuomenę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Milda Dargužaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Milda Dargužaitė

Štai praėjusį savaitgalį viešojoje Lietuvos erdvėje vyko dar vienas sukrutimas, kuris tęsiasi iki šiol. Viskas prasidėjo nuo to, kai vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė savo Facebook’o paskyroje viešai atsakė į žurnalistės pateiktą klausimą apie jos užmokestį.

Kanclerė pabrėžė, kad jos sprendimą dirbti Lietuvos vyriausybėje lėmė ne „atlyginimo dydis, o noras bei galimybės įgyvendinti realius pokyčius, kurių reikia Lietuvai“. Kad įrodytų, kad finansinis atlygis nėra jai svarbus, ji pridėjo pavyzdį, kad net jos Princeton’o universiteto stipendija buvo šiek tiek didesnė nei jos dabartine alga.

Tačiau tuo pačiu, pasinaudodama proga, ji taip pat iškėlė problemą apie tai, kaip sunku yra pritraukti kompetentingus ir patyrusius žmones į vyriausybę, kai tokių specialistų algos yra ženkliai mažesnės nei privačiame sektoriuje. Palyginimui – Singapūre, kurio vyriausybė yra laikoma mažiausiai korumpuota pasaulyje, o dėl valdžios postų konkuruoja talentingi geriausių pasaulio universitetų absolventai, ministro pirmininko alga yra 2,3 milijono eurų.

Sniego gniūžtės efektu, niekam nesigilinant į faktus, LRT portalu pasklido „naujienos“, kad esą Milda Dargužaitė meluojanti dėl algos priedo. Jai susisiekus su redaktoriais, sakinys apie melavimą buvo ištrintas, bet, kadangi, matyt, reikėjo kažkokios sensacijos, sensacija buvo sukurta apie tai, kodėl jai algos priedas išvis yra mokamas.

Tada sekė kiti spaudos straipsniai ir komentarai, vieni – visai išimti iš konteksto, kiti – toliau pinantys tą pačią istoriją apie algos priedus ir melavimą, vis tą istoriją pagražinantys, kaip būna su visais sklindančiais gandais, kurie nėra paremti faktais. Juk kiekvienam norisi pridėti kažką „nuo savęs“. Štai vienas įtakingas komentatorius prabilo apie tai, jog šis priedas prie algos yra neteisėtas, ir kad kanclerė turėtų sėdėti ir „neprasižioti apie tą savo algą ir dar aukojimąsi tėvynei“.

Neilgai trukus sukruto ir laidų vedėjai, prieštaringos reputacijos blogeriai bei kiti įvairūs komentatoriai. „Kas šitai moteriai negerai?“ – paklausė viena žymi vieša persona, laidų vedėjas. „Kiek galima reikalauti, kad Lietuva klauptųsi ant kelių prieš tavo aukos didybę?“ – buvo pasiteirauta pasipiktinusiu, griausmingu tonu, sklindančiu iš už kompiuterio ekrano lyg iš pakylėtos tribūnos, suteikiančios klausiančiajam pasaulio teisuolio statusą. Tirada buvo baigta įvairiais kaltinimais, pavyzdžiui, kad per dvi savaites darbo vyriausybėje dar nėra nuveikta didžių darbų.

Kodėl mes taip priimame savo žmones, kurie, baigę geriausius pasaulio universitetus ir padarę svaiginančią karjerą, grįžta į į savo tėvynę?

Kai visuomenėje kilo šioks toks nepakantumas tokiems komentarams ir ypač atviram seksizmui, prie choro prisijungė ir vienas užgauliojimais ir patyčiomis išgarsėjęs blogeris, tikrai negalėjęs praleisti tokios progos pasisakyti, ir šiam atvejui save pavadinęs „kovotoju prieš feminizmą“. Nors – tarp kito – pagal Europos lyčių lygybės instituto paskelbtą indeksą, Lietuvą galima priskirti net tik „autsaiderių grupei, bet ir tarp lyčių lygybės prasme regresuojančių šalių“, maskulizmo karys-blogeris pareiškė, kad „mes neturime diskriminavimo problemos“, o jis visa gyvenimą kovojantis prieš feministes.

Net kai kurie buvę ir esami Seimo nariai taip pat nepraleido galimybės pareikšti pasipiktinimo savo Facebook’o paskyrose ar straipsnių komentaruose. „Geriau grįžk iš kur atėjus“ – rašė viena. Kitas teisuoliškai išreiškė pasipiktinimą „Dargužaitės nusikalbėjimais ir arogancija“.

Stebint visas šias peripetijas, kyla klausimas: kodėl mes taip priimame savo žmones, kurie, baigę geriausius pasaulio universitetus ir padarę svaiginančią karjerą, grįžta į į savo tėvynę? Žmones, kuriems šiuo metu yra atviras visas pasaulis su visomis karjeros galimybėmis, bet kurie grįžta čia ir dirba už lietuvišką valdišką atlyginimą dėl to, kad nori ir gali atnešti Lietuvai pozityvių permainų? Ir dar kovoja už tai, kad būtų sudarytos sąlygos kuo daugiau tokių žmonių prisitraukti?

Bet svarbiausia, kodėl mums neįdomūs faktai, kodėl mes norime būti feikinės, nepatikrintos informacijos skleidėjai, gražintojai ir kartotojai, patyčių meistrų aukos? Kažkodėl daug greičiau ir energingiau veikia ta mašina, kuri pasiruošusi diskredituoti tuos, kurie su pačiomis geriausiomis intencijomis imasi neįsivaizduojamai sudėtingo darbo.

Kai privataus sektoriaus atlyginimai vadovaujančioms pareigoms jau ir toje pačioje Lietuvoje yra tris kartus didesni nei vyriausybėje, ir kai reiktų sukti galvas, kaip į šalį, ir ypač į valdiškus postus, pritraukti daugiau tokio rango profesionalų, kaip Milda Dargužaitė, kodėl nemaža dalis įtakingų Lietuvos asmenų užsiima raganų medžiokle, taip nuodydami ir neteisingai formuodami visuomenės nuomonę?

Jeigu norime išlikti šiame geopolitiškai pavojingame laikotarpyje, turime, kaip tauta, laikytis kartu, nesiskaldyti į priešingas stovyklas ir nepasiduoti provokacijoms. Turime džiaugtis tais profesionalais, kurie grįžta dirbti Lietuvos labui, visokeriopai juos palaikyti, ir galvoti, kaip jų pritraukti kuo daugiau. Faktų iškraipymas ir dezinformacija yra kenksminga valstybei ir žmonėms, nesavanaudiškai jai dirbantiems.

Baigiant galima paminėti ištrauką iš aktorės Meryl Streep puikios kalbos, pasakytos praėjusį sekmadienį per „Auksinių gaublių“ apdovanojimus: „Kai asmuo, esantis visuomeninėje bei valdžios pozicijoje, vadovaujasi instinktu, diktuojančiu, kad reikia kažką pažeminti, jis paliečia kiekvieno gyvenimą, nes tokiu būdu jis kaip ir duoda leidimą taip pat elgtis ir kitiems. Nepagarba sukelia nepagarbą. Jėgos panaudojimas sukelia jėgos panaudojimą. Kai galingieji naudojasi savo pozicija kitų bulinimui, mes visi pralaimime.“

Kai mūsų nuomonės formuotojai pradeda medžioti raganas lygioje vietoje, mes taip pat visi pralaimime.

Raminta Lilaitė yra komunikacijų specialistė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų