Įstatymų projektuose numatyta, kad balsuoti internetu pradedama likus ne daugiau kaip 144 valandoms ir baigiama likus ne mažiau kaip 79 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios.
Idėjos priešininkai visuomet sakydavo, kad elektroninio balsavimo negali būti Lietuvoje, kadangi tokia forma – nesaugi. Kiekvienas idėjos priešininkų argumentas grindžiamas JAV bei didžiųjų valstybių patirtimi ir tyrimais.
Visgi veikiantį pavyzdį turime vos už 400 kilometrų nuo Lietuvos sienos, tai – Estija. Šioje šalyje pirmą kartą balsuoti internetu buvo galima jau 2005 metais per savivaldybių rinkimus, jų metu daugiau kaip 9 000 žmonių pasinaudojo tokia galimybe. 2007 metais per visuotinius rinkimus internetu balsavo 30 000 žmonių, 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose internetu balsavo 58 000 rinkėjų, o 2010 metais net 104 000 estų rinkimuose savo nuomonę išreiškė internetu.
Žmonėms gali atrodyti, kad Seime priimtas sprendimas radikaliai keičia rinkimų sistemą. Taip nėra.
Žmonėms gali atrodyti, kad Seime priimtas sprendimas radikaliai keičia rinkimų sistemą. Taip nėra, nes prie dabar galiojančių balsavimų būdų (balsavimo paštu bei tradicinio balsavimo metant biuleteinį į urną) prisideda ir elektroninis balsavimas – balsavimas internetu. Tad piliečiai patys galės pasirinkti balsavimo būdą.
Jungtinė Karalystė, Norvegija, JAV
Šios trys šalys nėra išskirtinės kalbant apie tradicijas balsuojant internetu. Bet jos tarsi paaiškina, kodėl buvusioji valdžia taip nenori elektroninio balsavimo bei Seime balsavo „PRIEŠ“.
Po buvusio premjero Andriaus Kubiliaus ir valdančiosios daugumos naktinių reformų iš Lietuvos vien 2010 metais emigravo 83 tūkst. lietuvių. Jie patraukė į Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis ieškoti geresnio gyvenimo.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš mūsų šalies emigravo nuo 300 tūkstančių iki pusės milijono gyventojų, kurie turi rinkimų teisę, kurie norėtų dalyvauti sprendžiant svarbiausius mūsų šalies gyvenimo klausimus, tačiau jiems nėra sudarytos tinkamos sąlygos. Sutikite, kad balsavimas ambasadoje užima daug laiko, o paštu atiduoti balsai neretai pasiekia ambasadas ar atstovybes gerokai pavėlavę.
2012 metų Seimo rinkimuose iš užsienyje gyvenančių lietuvių balsavo 17 009 rinkėjai (Jungtinėje Karalystėje – 4195, JAV – 1500, Airijoje – 1618, Belgijoje – 1059). Esu įsitkinęs, kad balsavimas internetu šiuos skaičius ir padvigubintų, ir patrigubintų.
Lietuva elektroniniam balsavimui pasirengusi
Dar vienas elektroninio balsavimo skeptikų argumentas, nors ir abstraktus – „Lietuva nėra pasirengusi elektroniniam balsavimui“. Kritikai mano, kad pirma turime išmėginti JAV pavyzdį, kai elektroniniu būdu yra nuskaitomas balsavimo biuletenis, bet gyventojas turi fiziškai ateiti į rinkimų apylinkę, o praėjus kuriam laikui (žmonėms „prisitaikius“) pereiti prie galimybės balsuoti ir internetu.
Argumentas, kad esame nepaisruošę – tuščias ir nepagrįstas. Radau ne vieną statistiką, kuri įrodo, kad esame puikiai pasiruošę.
Lietuvoje elektronine bankininkyste naudojasi daugiau kaip 50 proc. gyventojų. Turint galvoje, kad mūsų šalis išgyveno ne vieno banko griūtį bei skeptišką žmonių požiūrį į bankus, gyventojai noriai naudojasi tokiomis paslaugomis.
Remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis, vien 2013 metais elektroniniu būdu mūsų šalyje apsipirkinėjo daugiau kaip 30 proc. interneto vartotojų. Matoma tendencija, kad kiekvienais metais šis skaičius tik didės (ES vidurkis – 60 procentų). Nepamirškime, kad e-parduotuvės prieš 5 metus buvo „tabu“.
VMI yra puikus pavyzdys, kad per kelerius metus galima įdiegti saugias ir efektyvias sistemas, kuriomis nebijotų naudotis eiliniai gyventojai.
Įmonės ir fiziniai asmenys gali deklaruoti savo pajamas naudodamiesi elektroninėmis Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemomis. VMI yra puikus pavyzdys, kad per kelerius metus galima įdiegti saugias ir efektyvias sistemas, kuriomis nebijotų naudotis eiliniai gyventojai.
Ir tai tik keli faktai iš daugelio, kurie parodo, kad mūsų šalies gyventojai noriai naudojasi internetu bei vis labiau pasitiki įvairiomis sistemomis.
Saugumas
Saugumo veiksnys yra pagrindinis elektroninio balsavimo kritikų ginklas. Priešiškai nusiteikę politikai teigia, kad elektroninis balsavimas yra nesaugus bei visuomet iškyla internetinių atakų grėsmė.
Negalime teigti, kad balsavimas internetu gali būti visiškai saugus, tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad nors daugelis ir baiminosi įvairių išpuolių, bet balsavimas veikia sklandžiai, nors Baltijos šalims priešiškos valstybės deda visas pastangas, kad demokratijos procesui būtų pakenkta.
Kritikai taip pat mano, kad elektroninis balsavimas atvers galimybes rinkėjų papirkinėjimui, ne kartą girdėjau sakant, kad užteks apsilankyti rinkėjo namuose ir su juo kartu atlikti jo pilietinę pareigą – pažymėti reikiamą kandidatą. Taip nėra. Estijoje galioja paskutinis žmogaus pasirinkimas, kitaip tariant, galima keisti savo pasirinkimą nors ir šimtą kartų, tačiau tik paskutinis užfiksuotas balsas yra tikrasis, todėl „tinkamai“ pažymėjus korumpuotą politiką, vėliau galima savo balsą pakeisti.
Balsuojant tradiciniu būdu sulaukiame ne vieno skundo dėl rinkėjų papirkinėjimo, tad nuo papirkinėjimų geriausiai apsaugo ne balsavimo forma, bet visuomenės sąmoningumas.
Juk balsuojant tradiciniu būdu sulaukiame ne vieno skundo dėl rinkėjų papirkinėjimo, tad nuo papirkinėjimų geriausiai apsaugo ne balsavimo forma, bet visuomenės sąmoningumas.
Tai tik pradžia
Norisi nuraminti skeptiškai nusiteikusius skaitytojus. Elektroninis balsavimas neatsiras iš karto, reikės įdiegti sistemas bei jas išbandyti, pasirenkant keletą pilotinių apygardų.
Bet kada nors šį procesą pradėti reikės. Elektroninis balsavimas neeliminuos „tradicinės“ balsavimo formos, kiekvienas galėsime pasirinkti, kaip atiduoti balsą.
Reikia pripažinti, kad „modernieji konservatoriai“ kalbėdami apie elektroninį balsavimą, yra vienoje valtyje su lenkais ir kitais nemoderniais politikais, kurie dėl savo partinių išskaičiavimų nepalaiko elektroninio balsavimo idėjos, nes bijo, kad jų balsus perims liberalai.
Visgi Valstybė turi dėti visas pastangas, kad žmogus turėtų kuo platesnį pasirinkimą atliekant savo konstitucinę pareigą, todėl tokia iniciatyva – sveikintina. Nebijokime naujovių, nes jos – raktas į ateitį!
Ramūnas Burokas yra Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas