Iki šiol galiojantys teisės aktai ribojo darbdavių galimybę priimti studentus neapmokamai praktikai be trišalės sutarties tarp studento, bendrovės ir aukštojo mokslo įstaigos. Studentas praktiką galėjo atlikti tik tada, kai jo studijų programoje yra numatyta tokia galimybė, o už jos organizavimą yra atsakinga aukštoji mokykla.
Įstatymo pataisa pateikia ir apribojimų, siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo darbdavių piktnaudžiavimo ir nemokamos darbo jėgos išnaudojimo. Savanoriškos praktikos sutarties terminas negali viršyti 2 mėnesio laikotarpio per kalendorinius metus, o asmuo gali iš viso sudaryti tik 3 savanoriškos praktikos sutartis.
Bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negalės būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Taip pat savanoriška praktika vienoje įmonėje gali būti atliekama tik vieną kartą. Organizacijai bus užkertamas kelias norui pasipelnyti iš jaunų žmonių darbo, todėl savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negalės viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.
Nors įstatymo pataisa jau įsigaliojusi, tačiau Vyriausybėje dar atliekami paskutiniai namų darbai, o sutarties šablonas bus paskelbtas artimiausiu metu.
Nors įstatymo pataisa jau įsigaliojusi, tačiau Vyriausybėje dar atliekami paskutiniai namų darbai, o sutarties šablonas bus paskelbtas artimiausiu metu.
Tokio pobūdžio praktikos sutarties sudarymui ir vykdymui netarpininkauja nei mokymosi įstaiga, nei Lietuvos darbo birža. Apie savanoriškos praktikos sutarties sudarymą darbo biržos darbuotoją reikia informuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo yra registruotas biržoje.
Didesnį vaidmenį savanoriškos praktikos vykdyme atlieka „Sodra“. Pagal priimtas nuostatas neatlygintą savanorišką praktiką atliekantys asmenys bus draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Savanoriška praktika nedarys įtakos pirmo starto programos vykdymo veiklai. Žinoma, asmuo negalės sudaryti ir savanoriškos, ir darbo sutarčių vienu metu.
Šie įstatymo pakeitimai padės jauniems žmonėms įgauti reikiamos darbo patirties, kurios reikalauja darbdaviai. Kadangi jaunuoliai nori darbo, o darbdaviai – patirties, savanoriška praktika išspręs šią problemą. Darbdaviai galės įvertinti asmens sugebėjimus ir įgūdžius bei atsirinkti tinkamus darbuotojus. Nors 2 mėnesių terminas neturinčiam jokios darbinės patirties jaunam žmogui gali būti per trumpas laikas įgyti reikalingų darbinių įgūdžių, tai yra galimybė jaunam žmogui įgyti darbo patirties, augti, tobulėti bei ugdyti savo konkurencingumą darbo rinkoje.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, apie 4 mlrd. litų kasmet Lietuva praranda dėl nedirbančio jaunimo, todėl mažėjantis jaunimo nedarbas reiškia, kad ne tik sprendžiama svarbi visuomenės problema, menksta emigracija, bet ir sukuriamas didesnis bendrasis vidaus produktas, į valstybės ir į „Sodros“ biudžetus sumokama daugiau mokesčių.
Ramūnas Burokas yra Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas