Vis dėlto ne rečiau kartojama frazė, kad nėra teisybės, nes dažnas iš mūsų susiduria su situacija, kai kuris nors teisės aktas – įstatymas, vyriausybės nutarimas ar savivaldybės sprendimas – atrodo neteisingas, nepagrįstai ribojantis mūsų teises ar diskriminuojančio pobūdžio. Tuomet su teismo nuosprendžiu nesutinkančiam žmogui tenka pasirinkti – nuleisti rankas arba vėl varstyti teismo duris. Ką tokiais atvejais aktualiausia žinoti?
Dažniausiai problemų sukelia individualus teisės aktas. Pažymėtina, kad tai yra aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – individualiai situacijai spręsti, todėl ir galvosūkio sprendimo kelias yra gana paprastas. Galima tiesiogiai kreiptis į administracinius ginčus nagrinėjančias institucijas – aukštesnįjį pareigūną, komisiją ar teismą, išsakyti savo abejones, ir to akto teisėtumas bei pagrįstumas bus iš karto patikrintas. Be abejo, kai kuriais atvejais reikės laikytis tam tikros ginčo sprendimo neteismine tvarka procedūros, stengtis nepraleisti apskundimo termino.
Kiek sudėtingiau, jei, asmens nuomone, neteisingas yra norminis administracinis teisės aktas – dokumentas, kuriame suformuluotos elgesio taisyklės neapibrėžtam žmonių ratui ar asmenų grupėms. Tokiems teisės aktams priskiriami visi įstatymai, vyriausybės nutarimai, daugelis ministerijų, inspekcijų, savivaldybių priimamų nuostatų, tvarkos aprašų ir pan.
Norminio administracinio akto teisėtumo patikrai yra numatyta speciali procedūra – ją atlieka tik teismai. Antra vertus, jei tai įstatymas ar vyriausybės nutarimas – klausimą nagrinėja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Jei toks aktas buvo priimtas ministerijoje, inspekcijoje ar tarnyboje, kuri veikia visoje Lietuvoje – akto teisėtumą tikrins Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Galiausiai, jei tai savivaldybių tarybų priimtas dokumentas – patikrą atliks apygardų administraciniai teismai.
Reikia pastebėti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra individualaus konstitucinio skundo instituto ir piliečiai dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikrinimo negali tiesiogiai kreiptis į administracinius teismus.
Reikia pastebėti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra individualaus konstitucinio skundo instituto ir piliečiai dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikrinimo negali tiesiogiai kreiptis į administracinius teismus. Tai padaryti gali tik konkretūs pareigūnai – Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, Vyriausybės atstovai apskrityse, prokurorai bei teismai. Taigi, ką ir kaip daryti paprastam piliečiui?
Vienas iš galimų variantų – asmeniškai ar su bendraminčiais įtikinti ankščiau minėtus pareigūnus, kad Jūsų keliama problema yra aktuali, pagrįsta ir spręstina. Administraciniai teismai nuolat gauna Seimo narių, Vyriausybės atstovų ar kitų pareigūnų prašymus patikrinti vieno ar kito norminio teisės akto teisėtumą.
Kitas kelias – pradėti individualią bylą teisme ir joje prašyti kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto, kuris turėtų būti taikomas toje byloje, teisėtumo patikrinimo. Tokiu keliu buvo einama sumažintų pensijų ir pašalpų, valstybės tarnautojų atlyginimų bylose, taip savo teises ne kartą apgynė pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą bei kiti piliečiai.
Žinoma, abejonės tokio teisės akto teisingumu turi kilti ir bylą nagrinėjančiam teisėjui. Vien proceso šalių nuomonė negali jam turėti lemiamos reikšmės, tačiau, kaip rodo praktika, į išsakytas abejones teisėjai įsiklauso ir puikiai atskiria, kur keliama aktuali visai visuomenei problema ir siekiama teisingumo, o kur tik bandoma įgyvendinti siaurus, asmeninius interesus. Tad nerimauti nėra ko, nes tikslas pozityvus – kiekvienam vienodai privalomas įstatymas ir atsakomybė.
Ramūnas Gadliauskas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas.
