Bet realybė yra kita. Nei viena iš šiuo metu valdančiąją daugumą sudarančių partijų nėra šiuo klausimus diskutavusi su G.Palucku, juo labiau – nėra sulaukusi jokios iniciatyvos būti vienoje koalicijoje po rinkimų.
Kodėl ir kam naudingas toks melas?
Ši G.Palucko politinių veiksmų imitacija viešumoje skirta klaidinti rinkėjams ir socialdemokratų partijos žmonėms, taip jiems sudarant įspūdį, kad G.Palucko socialdemokratai neplanuoja po rinkimų jungtis su konservatoriais.
Todėl tyliai paleista antis, kad G.Paluckas nori stiprinti centro kairės partijų bloką, turėjo tiek nuraminti tikruosius socialdemokratus (pvz. kai kuriems iš jų, kaip V.Andriukaitis sako, konservatorių ir socialdemokratų sąjunga iki šiol atrodo kaip „didžiausia bėda Lietuvai“), tiek mobilizuoti šios politinės krypties rinkėjus.
Šiandien nei vienas iš konservatorių ir socialdemokratų lyderių neskuba nei tvirtinti, nei neigti šios kol kas slaptos „sąjungos“.
Tik bėda ta, kad socialdemokratų ir konservatorių bei jų frakcijų Seime veiksmai rodo priešingai. Mums akivaizdu, kad jaunojo konservatoriaus G.Palucko „socialdemokratai“ ir konservatoriai balsuoja vienodai jau trečius metus iš eilės ir taip savo sprendimais ideologiškai jau senai susiliejo į vieną visumą, nors viešojoje erdvėje vadinasi skirtingai ir apsimeta, jog vienija skirtingas – dešinės ir kairės – politines vertybes palaikančius žmones.
Šiandien nei vienas iš konservatorių ir socialdemokratų lyderių neskuba nei tvirtinti, nei neigti šios kol kas slaptos „sąjungos“. Žmonės, kurie dar nepastabėjo G.Palucko kairės išdavystės faktų, jos realumu galės įsitikinti jau šių rinkimų į Seimą antro turo metu, kada partijos turės viešai pasakyti rinkėjams, kuriuos kitų partijų kandidatus jos rems antrame ture. Kaip jausis tada tikrieji ideologiniai socdemai, kurių likučiai dar užsilikę G.Palucko socialdemokratų partijoje?
Kas įvyko su socialdemokratais?
Ne tik tikrieji socialdemokratai ir jų politinės minties palaikytojai turėtų užduoti klausimą, kodėl prieš trejus metus socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios daugumos? Mūsų darbotvarkė ir politinės programos sutapo idealiai ir, atrodo, galėjome dirbti be trukdžių. Be to, jie turėjo visas galimybes susitarti ne tik dėl ministrų kandidatūrų, bet ir kelti klausimus dėl Seimo Pirmininko posto.
Taigi, socialdemokratinės programos įgyvendinimui idealesnių sąlygų negalėjo būti. Tačiau, čia ir buvo tas pirmasis ženklas, kad G.Paluckui nesvarbi socialdemokratų darbotvarkė ir jis nesiruošia įgyvendinti socialdemokratų duotų pažadų rinkėjams. Užuot dirbęs įgyvendinant programą, jis nusprendė išvesti partiją iš valdančiosios daugumos 2017 m. rudenį. Puikiai visi pamenate, kaip socialdemokratų gretose kilo nesutarimai dėl to, kad dalis socialdemokratų norėjo tęsti darbus valdančiojoje daugumoje ir nesiruošė jungtis prie konservatorių formuojamos opozicijos. Tai pirmoji G.Palucko socialdemokratų socialdemokratijos išdavystė. Antroji sekė iš karto – jo vadovaujami socialdemokratai su konservatoriais Seime derinosi balsavimus, kurie palankūs konservatoriams ir pagal savo ideologinę liniją buvo visiškai priešingi kairiesiems, kuriuos G.Palucko socialdemokratai turėjo palaikyti.
Per visus šiuos trejus metus, kada jis už kažką parsidavė konservatoriams, o gal tokiu keliu grįžo į savo tikrąją politinę šeimą ir suskaldė socialdemokratus pasitraukęs iš valdančiosios daugumos, jis net nesistengė kalbėti apie centro kairės politines vertybes, kryptis, esamus ir būsimus darbus. Vietoje to, jo frakcija ranka rankon su konservatoriais dirbo Seime, tarpusavyje keitėsi opozicijos lyderio kėde ir tik artėjant rinkimams, jis surengė parodomąją akciją ir neva pasitraukė iš opozicijos, tačiau ir toliau posėdžiuose balsuoja lygiai taip pat, kaip ir būdami opozicijoje. G.Palucko užduotis buvo aiški – padėti konservatoriams, kad šie su D.Grybauskaitės palaiminimu, galėtų formuoti naują daugumą, tačiau turėdamas nedidelę politinę patirtį, jis nesitikėjo vieno – kad dalis socialdemokratų atskils ir rinksis ne jį su konservatoriais, o socialdemokratines vertybes ir produktyvų darbą daugumoje.
Į visus politinius procesus reikia žvelgti retrospektyviai. Čia išlenda ir tokie faktai, kaip G.Landsbergio vieša parama G.Paluckui 2017 m. pavasarį kandidatuojant į LSDP pirmininko postą. Beje, G.Landsbergis ir pirmasis pasveikino G.Palucką tuos rinkimus laimėjus. Jaunųjų konservatorių lyga ta proga dar prisiminė, kad G.Paluckas yra buvęs šios organizacijos narys. Atrodytų, kad G.Paluckas tapo socialdemokratų vedliu tam, kad juos nuvestų pas konservatorius. Tą visais įmanomais būdais stengėsi rodyti G.Landsbergis, viešoje erdvėje vis pabrėždamas apie jo ir kolegos iš jaunųjų konservatorių bendrystę, kuriai tęstis padėjo ir savų politikoje siekiančių interesų grupių atstovai.
Landsbergių ir „MG Baltic“ parama G.Paluckui
Nežinau, ar atidžiai stebėjote Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo apie verslo ir interesų grupių poveikį valstybės politikams eigą. Šis tyrimas buvo svarbus tuo, kad visuomenei leido išvysti ilgus metus kruopščiai slėptus politikos užkulisius, prasiveržusius „MG Baltic“ skandalu, kai teisėsauga paskelbė apie G.Landsbergio ir R.Kurlianskio pietus, kurių metu su verslo grupe buvo derinama konservatorių rinkimų programa, bei liberalui E.Masiuliui buvo pareikšti įtarimai paėmus 106 tūkst. eurų – galimai sukištų į alkoholio dėžutę – kyšį. Prie ko čia G.Paluckas? O gi tuoj prieisiu ir prie jo.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kuri iki šiol buvo nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Strategijoje buvo įvardyti šie pagrindiniai tikslai:
- sumažinti valstybinės valdžios ir valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas);
- sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimo, Vyriausybės);
- lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, remdamasis žvalgybine informacija, nustatė, kad įgyvendindami strategiją, 2017 m. koncerno „MG Baltic" atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su LSDP pirmininko rinkimais ir šios partijos skilimu, taip pat siekė paveikti partijos vidaus diskusijas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime. Šiuo tikslu rinko kompromituojančią informaciją apie galimus kandidatus į partijos pirmininko pareigas, darė poveikį asmenims, kad jie pakeistų savo apsisprendimą. Galiausiai LSDP pirmininku išrinktas G.Paluckas.
Todėl žiūrėdami į konservatorių ir G.Palucko socialdemokratų galimą koaliciją, žiūrėkite ir šiek tiek plačiau... Po G.Landsbergio pasisakymų, kad socialdemokratais į valstybę žvelgia panašiai, slypi ne politinė ir ne vertybinė kryptis, o pragmatiški išskaičiavimai, už kurių stovi dideli pinigai, interesų grupės, kas neabejotinai reiškia naudą tik šiems dviem jaunuoliams ir jų aplinkai, rėmėjams – stūmėjams, o ne Lietuvai ir demokratijai.
Kaip minėjau, jeigu antrojo rinkimų į Seimą metu socialdemokratai ims remti konservatorius ir atvirkščiai, tai bus akivaizdus įrodymas, kad šių dviejų partijų laimėjimo rinkimuose atveju, valstybės ir žmonių laukia sunkūs laikai, grąžinantys ją į „MG Baltic“ ar kitų interesų grupių glėbį...
Ramūnas Karbauskis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, kandidatas į Seimą partijos sąraše
