Daugiau apie naująjį Muitinės departamento potvarkį skaitykite čia.
Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite situaciją: praėjusį savaitgalį kinologai iš kaimyninės Baltarusijos išsiruošė į šunų parodą Panevėžyje. Ir jei anksčiau dėl ilgų eilių jie keiksnojo savo šalies muitinę, šįkart atsitiko kitaip – Lietuvos muitinė juos pasiuntė... namo!
Penktadienį, spalio 18 dieną, žmonės su augintiniais, išlaukę 6 valandas eilėje, tik Lietuvos pasienio poste sužinojo, kad išvakarėse, spalio 17-ąją, Lietuvos muitinės departamentas išleido dokumentą, nurodantį teritoriniams pasienio punktams laikytis naujo „kontrolės“ įsakymo atvykstantiems gyvūnams. Visiems keleiviams su gyvūnais augintiniais teko pasukti atgal, nes Lietuvos muitinės pareigūnai negalėjo paaiškinti, kaip galima įvykdyti naujuosius reikalavimus. Nesunku suprasti, kad ir pasienio postuose dirbantiems pareigūnams nauja tvarka buvo netikėta, apie numatomus pokyčius nebuvo pranešta iš anksto.
Taigi, Muitinės departamentas išleido įsakymą, kuris reikalauja iš trečiųjų šalių gabenamiems gyvūnams augintiniams pateikti importo deklaraciją. Nauja tvarka taikoma visiems gyvūnų augintinių įvežimo atvejams: įvežimui visam laikui, tranzitui ir laikinam įvežimui.
Muitinės tarpininkai laikinojo įvežimo elektronines importo deklaracijas Medininkų poste pradėjo forminti tik praėjus 5 dienoms (!) po naujos tvarkos įsigaliojimo. Beje, kai kuriuose kituose postuose iki šiol deklaracijos neforminamos, reikalaujama 500-1000 eurų užstato arba gyvūnai augintiniai paprasčiausiai nepraleidžiami.
Magiškąją“ ATA knygelę trečiosiose šalyse gali įsigyti tik juridiniai asmenys (ATA knygelė – tarptautinis tam tikrų prekių laikinojo įvežimo dokumentas, atstojantis muitinės deklaraciją ir liudijantis, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, jog pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai, Lietuvos Respublikoje ją išduoda šalies Prekybos ir amatų rūmų asociacija). Todėl privatus asmuo su savo augintiniu šia galimybe pasinaudoti negali. Klausimas: ar dokumentą sudarę Muitinės pareigūnai pasidomėjo, kaip naujuosius nurodymus bus galima įgyvendinti?
Ką turėjo daryti Panevėžio šunų parodos dalyviai? Buvo 3 keliai: šunininkai lėkė aplink, per Latvijos pasienį; rašė skundus Lietuvos kinologų draugijai; praradę laiką, pinigus ir tapę „nusikaltėliais“, pasuko namo!
Ką turėjo galvoti į vieną Vilniaus vet. gydyklų vakar su savo augintiniu iš Kaliningrado vykęs Rusijos pilietis (šį faktą gydykla gali patvirtinti)?. Nepraleistas Lietuvos muitininkų, su iš anksto procedūrai (neatliekamai Kaliningrade) užregistruotu gyvūnu jis sugaišo pusdienį, kol rado galimybę atvykti į Vilnių pro Lenkijos pasienio postą.
Tai nepagarba mūsų šalies veterinarijos specialistams, gyvūnų augintinių verslui – paslaugų teikėjams, pas kuriuos su savo augintiniais jau įprato lankytis kaimyninių šalių piliečiai su gyvūnais augintiniais.
Muitinės departamento sprendimas keistokas dar ir todėl, kad trečiųjų šalių piliečiai deklaruoja laikinai įvežamą automobilį be jokių mokesčių, o tam pačiam asmeniui priklausantis, dešimtis ir šimtus kartų mažiau kainuojantis šuo ar katinas, turi būti deklaruojamas apmokant už paslaugą tarpininkui – asmuo, neturintis muitinės tarpininko licencijos, neturi teisės pats užpildyti elektroninės deklaracijos.
Muitininkai stebisi: ko jūs rūpinatės trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos – gyvūnų augintojais? Juk Lietuvos muitinė gina mūsų šalies interesus. Netiesa! Tai nepagarba su gyvūnais keliaujantiems žmonėms, gyvūnų parodų, varžybų dalyviams (gana dažnai – pasaulio ir Europos čempionatų prizininkams).
Tai nepagarba mūsų šalies veterinarijos specialistams, gyvūnų augintinių verslui – paslaugų teikėjams, pas kuriuos su savo augintiniais jau įprato lankytis kaimyninių šalių piliečiai su gyvūnais augintiniais.
Šitaip elgdamiesi ne tik sukuriame papildomų sunkumų ir nepatogumų, bet kenkiame tarptautiniams santykiams, turizmo plėtotei, Lietuvos įvaizdžiui. Tuo pačiu atimame iš veterinarijos bei kitų specialistų galimybę uždirbti, o tuo pačiu sumokėti daugiau pinigų į šalies biudžetą ir, banalu, tačiau šioje vietoje norisi priminti: muitinės bei kt. pareigūnus išlaikome mes, mokesčių mokėtojai.
Ko tikėtis toliau? Lietuvos gyvūnų mylėtojų bendruomenė susirūpinusi, kad Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos muitinės taip pat gali patvirtinti analogiškus draudimus ir tada mūsų galimybės dalyvauti kinologų ar felinologų renginiuose su savo augintiniais bus suvaržytos.
Štai kaimyninės Latvijos kinologų organizacija, ateinantį savaitgalį organizuojanti tarptautinę šunų parodą „Baltijos nugalėtojas“, socialiniuose tinkluose jau išplatino įspėjimą trečiųjų šalių dalyviams, kad šie dėl neaiškios tvarkos nebandytų kirsti Baltarusijos-Lietuvos sienos.
Lietuvoje kiekvieną savaitgalį organizuojamos šunų ir kačių parodos. Į Lietuvos kinologų draugijos rengiamas tarptautines šunų parodas, kurios vyksta 6 kartus per metus, atvažiuoja apie 300-500 ir daugiau šunų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Į klubų organizuojamas parodas taip pat atvyksta dešimtys kinologų. Mūsų šalyje organizuojamuose renginiuose kasmet apsilanko ir po renginio išvyksta atgal apie 3000 šunų. Per Lietuvos pasienį trečiųjų šalių šunys ir katės vyksta į daugybę Europos parodų, todėl skaičiai gali būti keletą kartų didesni.
Labai gaila, kad tokie rimti sprendimai buvo priimti nesikonsultavus su kinologų ir felinologų asociacijomis.
Muitinės atstovų aiškinimai, jog, prisidengiant šunų ar kačių parodomis į mūsų šalį įvežami ir pasilieka daugybė gyvūnų, yra netiesa, nes fiksuojami TIK ĮVEŽAMI gyvūnai augintiniai ir niekaip nefiksuojami grįžtantys.
Gyvūnų parodų, varžybų, mokymų dalyviai registruojasi į renginius iš anksto, gyvena viešbučiuose, lankosi viešojo maitinimo įstaigose, prekybos centruose, turistiniuose objektuose. Vidutiniškai vienas asmuo, atvykęs į parodą ar veterinarijos kliniką Lietuvoje, palieka 500-1000 eurų. Nesunku paskaičiuoti, kokia finansinė nauda mūsų šalies prekybos ir paslaugų įmonėms.
Naujasis potvarkis šiuos žmones prilygina gyvūnų augintinių kontrabandininkams, o Lietuva rizikuoja ne tik įgyti nepatrauklios turistams su gyvūnais augintiniais šalies įvaizdį, bet ir nukreipti tokių turistų srautą bei jų pinigus į kitas šalis.
Labai gaila, kad tokie rimti sprendimai buvo priimti nesikonsultavus su kinologų ir felinologų asociacijomis. Būtent mes labiausiai esame suinteresuoti stabdyti nelegalų gyvūnų augintinių importą, nes tai kenkia mūsų veisėjų interesams. Neapgalvoti sprendimai tikrai nesustabdys nelegalių gyvūnų augintinių srauto, nes jie nukreipti į „matomus“, tai yra, įstatymų besilaikančius, asmenis, o šešėlis taip ir liks šešėliu.
Naujasis potvarkis, kurį iš paskutiniųjų bandoma įgyvendinti, yra neparengtas, neparengti jo vykdytojai vietose ir, kas blogiausia, jis iškreipia pačią kovos su nelegaliu gyvūnų judėjimu ir nelegalia prekyba idėją.
Ramunė Kazlauskaitė yra Lietuvos kinologų draugijos, Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) švietimo komisijos prezidentė.
