Miesto galva Artūras Zuokas už borto likusių vaikų tėvams pasiūlė kelias išeitis: ieškoti vietos privačiame darželyje, prašyti, kad seneliai prižiūrėtų anūkus namuose, su kaimynystėje gyvenančiomis mamomis tarpusavyje keistis ir prižiūrėti tris ar keturis mažylius vienu metu.
Pinigų statyti naujiems darželiams nėra, tad pasipiktinę tėvai gali kreiptis į Seimą dėl Vilniaus biudžeto problemų, siekiant iš nemokumo liūno ištraukti pono mero valdomą Vilniaus savivaldybę.
Darželių aktualijos tikrai neįdomios Vilniaus vadovams, tad ir pasiryžimo jas spręsti nedaug. Lietuvos Tėvų forumo atstovai patys ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė Vilniaus savivaldybei imti pavyzdį iš Kauno rajono savivaldybės, neseniai nusprendusios kompensuoti darželių negavusių vaikų tėvams dalį mokesčio, kurį pastarieji sumokėtų privačiam darželiui.
Ikimokyklinuko krepšelį turėtų gauti ne tik valstybiniai ir privatūs darželiai, bet ir šeimos, vaikus auginančios namuose.
Tiek Vyriausybė, tiek Vilniaus savivaldybė turi svertų, galinčių padėti jaunoms šeimoms. Ikimokyklinuko krepšelį turėtų gauti ne tik valstybiniai ir privatūs darželiai, bet ir šeimos, vaikus auginančios namuose.
Naujuose rajonuose besikuriančioms šeimoms turi būti suteikta galimybė vaikus leisti į darželius netoli namų, todėl teritorijų planavimo dokumentuose savivaldybės privalo griežtai ir neatšaukiamai numatyti sklypus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms bei mokykloms.
Savivaldybės turėtų atidžiai peržiūrėti savo administruojamą turtą, bendruomenėms sudarant galimybes steigti darželius. Tėvai galėtų kurti mini darželius, kuriuos lankytų iki dešimties vaikų, prižiūrimų vieno pedagogo. Pirmiems penkeriems metams tokiems pedagogams galima būtų sumažinti mokestinę naštą.
Dar viena problema – maistas, kurį vaikai gauna darželiuose. Kilus skandalui dėl masinio vaikų apsinuodijimo keliuose Vilniaus darželiuose išaiškėjo, kad mūsų vaikai valgo tikrai ne aukščiausios kokybės maistą.
Vienintelė maisto tiekėja UAB „Pontem“ piktnaudžiavo savo išskirtine padėtimi, tiekdama žemos kokybės produktus už aukštą kainą. Sutelktomis tėvų, Vilniaus politikų, maisto ir veterinarijos specialistų bei Viešųjų pirkimų tarnybos pastangomis buvo sustabdytas neskaidrus maisto tiekimo konkursas Vilniaus ikimokyklinėms įstaigoms, kurio sąlygos buvo parengtos vienam vieninteliam tiekėjui – UAB „Pontem“.
Dar toli mums iki Romos, kurioje miesto galvos nusprendė vaikus maitinti tik ekologiškais produktais, bet džiugu, kad tėvai parodė, kad jiems ne „dzin“.
O kodėl būtent šiai bendrovei? Atsakymas: bankrutuojanti savivaldybė neranda galimybių atsiskaityti su UAB „Pontem“, kuriai yra skolinga 8 mln. litų. Šiuos pinigus už savo vaikų maistą tėvai jau sumokėjo savivaldybei, tad kur jie dingo? Gal nuplaukė skolose paskendusiam mylimam mero žaisliukui„ Air Lituanica“? Matyt, dar negreit ant darželinukų stalo atsiras švieži smulkiųjų tiekėjų ir ūkininkų produktai. Ne visi gali metų metais laukti užmokesčio už produktus, tad kas galėtų paneigti, kad UAB „Pontem“ vėl taps vieninteliu maisto tiekėju mūsų vaikams!
Vilniuje penkios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasirinko teisę ir galimybę pačios pirkti maistą. Šia teise naudotis gali VISOS Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tik reikia noro.
Ne paskutinį žodį čia galėtų tarti darželinukų tėveliai, iš darželių direktorių bei savivaldybės klerkų teisėtai reikalaudami maitinti vaikučius pačiu geriausiu maistu. Lietuvos Tėvų forumas, savarankiškai atlikęs maisto produktų tyrimą keliuose Vilniaus darželiuose ir juose radęs vaikų sveikatai pavojingų medžiagų, privertė UAB „Pontem“ pagerinti vaikams tiekiamų produktų kokybę. Dar toli mums iki Romos, kurioje miesto galvos nusprendė vaikus maitinti tik ekologiškais produktais, bet džiugu, kad tėvai parodė, kad jiems ne „dzin“.
Motina Teresė sakė: „Ne mūsų galioje didūs darbai – tik maži, bet su didele meile“... Padarykime tuos darbus savo vaikams.
Rasa Baškienė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė
