Valstybė bando taikyti įvairių formų paramos sistemą jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti nuosavą būstą. Vieni iš tokių sprendimų – lengvatinių paskolų būstui, išperkamosios nuomos ir kitų priemonių taikymas, kas leistų žmonėms įleisti šaknis savoje šalyje.
Iki šių metų kovo mėnesio Lietuvoje galiojo 2004 metais patvirtinta Lietuvos būsto strategija, pagal kurią buvo planuojama sudaryti sąlygas atsirasti ne pelnui nuomojamo (arba kitaip tariant – prieinamo) būsto sektoriui. Šio sektoriaus atsiradimas leistų namų ūkiams, turintiems vidutines pajamas, kurių nepakanka nuosavam būstui įsigyti, tačiau kurios yra per didelės, jog būtų leista išsinuomoti socialinį būstą, stabiliai įsikurti gimtoje šalyje, tuo pačiu neiškraipant socialinio būsto rinkos.
Gaila, bet teisinga prieinamo arba nuomojamo ne pelnui būsto idėja lengva širdimi buvo palaidota, trumparegiškai neįvertinus, kad netolimoje ateityje tai gali turėti įtaką gimstamumui ir emigracijai. Likome su gražiai skambančia socialiai orientuoto būsto sistema, o ir tai, kaip rodo minėti audito rezultatai, – daugiau popieriuje, nes socialinio būsto gudravimais ar net apgaule siekia ir tie, kurie patys galėtų daugiau savimi pasirūpinti, jei valstybėje turėtume socialiai patrauklią ir balansą tarp regionų užtikrinančią urbanistinę politiką, kada būtų racionaliai panaudojama valstybinė žemė, skiriami pakankami viešieji finansai, leidžiantys išvystyti viešąjį transportą, užtikrinantį darbo jėgos mobilumą.
Ne paslaptis, kad valstybė siekdama energetinio efektyvumo ėmėsi renovuoti šiuolaikinio būsto standartų neatitinkančius daugiabučius (visi žinome, koks tai buvo didelis iššūkis, įveiktas tik praėjusios Vyriausybės). Renovavimas, nors ir nėra pigiausias būdas, pats savaime nėra kritikuotinas pasirinkimas, bet šiandien jau tikrai nepakankamas sprendžiant tvarios, modernios ir socialiai atsakingos būsto plėtros iššūkius.
Kosmetinių pertvarkų neužteks
Dabartinė Vyriausybė yra numačiusi ateinančių metų viduryje sukurti paramos jaunoms šeimoms iki 35 metų sistemą, kuri padėtų įsigyti pirmąjį būstą, nepaisant tokios šeimos gaunamų pajamų dydžio. Tiesa, siekiant regionų plėtros ir stokojant finansinių išteklių, tokia paramos sistema būtų taikoma tik toms jaunoms šeimoms, kurios kurtųsi ne didmiesčiuose.
Didesniuose miestuose ir toliau planuojama taikyti būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensacijas, kurios vargu ar labai paspartins jaunų ir auginančių vaikus šeimų ar socialiai pažeidžiamų žmonių aprūpinimą gyvenamuoju plotu. O tai reiškia tolimesnius demografijos ir emigracijos iššūkius, didėjančią socialinę atskirtį, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytos būsto prieinamumo gerinimo sistemos sėkmę neabejotinai stabdys kol kas labai riboti planuojami finansiniai resursai.
Jeigu sieksime tik kosmetiškai išspręsti mažas pajamas gaunančių gyventojų aprūpinimo socialiniu būstu problemas, ko gero, užteks tik paraidžiui įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas.Tuo tarpu, jei mes iš tikrųjų ketiname ne žodžiais, o konkrečiais ir ryžtingais veiksmais mažinti pajamų nelygybę, spręsti demografijos ir emigracijos krizę Lietuvoje reikia suplanuoti ir įgyvendinti modernią ir ambicingą prieinamo būsto įsigijimo politiką.
Žinoma, ambicingų planų įgyvendinimas neabejotinai yra rimtas iššūkis ir tai gali daugiau kainuoti. Reikėtų surasti ir įdarbinti tikrai nemenkus ne tik viešuosius, bet ir privačius resursus. Dabartinė Vyriausybė imasi konkrečių žingsnių mažinti šešėlį, siekia peržiūrėti mokesčių lengvatas.
Laikas būtų galvoti apie sektorines viešųjų išlaidų peržiūras. Ir neabejotina, kad ambicingos urbanistinės politikos sukūrimas bei įgyvendinimas tuo pačiu prisidėtų ir prie šalies BVP augimo, nes paskatintų investicijas įvairiose ekonominės veiklos srityse, nekalbant apie užimtumo didinimą, ypač statybų sektoriuje. Modernizuojant fragmentišką bei atgyvenusią būsto prieinamumo sistemą Lietuvoje, naujo dviračio išradinėti nereikėtų, užtektų pasinaudoti gerąja praktika, kuri dešimtmečiais sėkmingai taikoma kitose valstybėse.
Rasa Budbergytė yra Seimo narė, buvusi finansų ministrė.
