Ekonominio sunkmečio įkarštyje išpopuliarėjusios dalijimosi ekonomikos paslaugos sparčiai plečiasi ir kai kuriuose sektoriuose užima vis didesnę rinkos dalį. Skaičiuojama, kad 2015 metais bendrosios pajamos į ES biudžetą iš tokių platformų ir paslaugų teikėjų siekė 28 mlrd. eurų.
Iki šiol į dalijimosi ekonomiką buvo žiūrima pro pirštus, tačiau šiandien vis garsiau imama kalbėti, kad atsakingai plėtojamas naujasis verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui bei gali svariai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.
Europos Komisija teigia, kad dalijimosi ekonomikos paslaugų teikėjai ir platformos, kaip ir kiti rinkos dalyviai, turi mokėti mokesčius, susijusius su fizinių asmenų pajamomis, įmonių pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu. Jau dabar nacionalinės valdžios institucijos raginamos pateikti aiškesnę informaciją apie mokesčių taisyklių taikymą dalijimosi ekonomikai.
Siūloma dalijimosi ekonomikos dalyviams nuleisti patekimo į rinką reikalavimų kartelę, tačiau valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą. Europos Komisijos teigimu, būtina ginti vartotojus nuo nesąžiningos komercinės praktikos, tačiau nereikia nustatyti neproporcingų įpareigojimų privatiems asmenims, kurie paslaugas teikia nereguliariai.
Kalbant apie darbo santykius, Europos Komisija pataria atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip platformos pavaldumo ryšys, darbo pobūdis ir atlygis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nemažiau svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, sąžiningą apmokestinimą ir socialinę apsaugą šios ekonominės veiklos dalyviams.
Akivaizdu, kad sparčiai besikuriančios dalijimosi ekonomikos platformos apsunkina rinkos sąlygas senbuviams, bet jos skatina inovacijas, leidžia atskiriems piliečiams siūlyti papildomas paslaugas, plečia naujas užimtumo galimybes, užtikrina lanksčias darbo sąlygas ir naujus pajamų šaltinius. Vartotojams dalijimosi ekonomika sukuria naujas paslaugas, užtikrina didesnę pasiūlą ir žemesnes kainas.
Tokia ekonomikos atmaina naikina ribas tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo, darbuotojo ir savarankiškai dirbančiojo, profesionalaus ir neprofesionalaus paslaugų teikimo. Į dalijimosi ekonomiką įsitraukiančių vartotojų ir paslaugų teikėjų ratas neišvengiamai plėsis, o Europos Komisijos tvirtai išreikšta parama tokio pobūdžio veiklai turėtų įnešti daugiau aiškumo.
Tačiau jei ir toliau nacionaliniu lygmeniu šalys bandys taikyti konkurenciją ribojančius draudimus, tikėtina, kad ilgainiui ES teks „prisėsti“ prie naujų aktualių teisės aktų, galinčių užtikrinti vieningą ir teisingą dalijimosi ekonomikos reguliavimą, rengimo.
Rasa Budbergytė yra Europos Audito rūmų narė, socialdemokratė
