Tapdama finansų ministre „paveldėjau“ pareigą parengti svarbiausią valstybės finansinį dokumentą – 2017-ųjų valstybės biudžetą. Tai – didžiulė atsakomybė ir iššūkis, nes biudžetas yra rengiamas rinkimų metais, todėl populizmo prieskonio jame tikrai netrūksta! Šiuo trumpu laikotarpiu visas savo jėgas žadu skirsti populistinio biudžeto suvaldymui.
Aš labai noriu, kad suprastume, jog valstybės biudžetas negali būti arėjančių Seimo rinkimų politinės kampanijos dalis. Taip pat tai nėra asignavimų valdytojų, Finansų ministerijos ar Vyriausybės sugalvotas būdas paskirstyti mokesčių mokėtojų pinigus. Tai – visų Lietuvoje gyvenančių žmonių biudžetas, mums duotas įrankis sukurti geresnę, socialiai teisingesnę ir turtingesnę Lietuvą.
Trumpai pristatau reikšmingiausius savo nuveiktus darbus:
1. Užbaigtos derybos su asignavimų valdytojais.
Džiugu, kad pavyko apkarpyti nevisai racionalius ir realius asignavimų valdytojų „apetitus“. 2017 m. valstybės biudžetą, palyginus su šiųmečiu, norėta padidinti 1,8 mlrd. eurų, po derybų su Finansų ministerija papildoma prašomų lėšų suma sumažėjo daugiau nei keturis kartus – iki 430 mln. Eur.
Asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į derybose pasiektus susitarimus, turi patikslinti savo biudžetus ir iki rugpjūčio pabaigos pateikti Finansų ministerijai. Pirminis valstybės biudžeto projektas Vyriausybei bus pateiktas rugsėjo viduryje.
2. Pirmas „krikštas“ Seime – priimtas atnaujintas Mokėjimų įstatymas.
Naujos redakcijos Mokėjimų įstatymas turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Sumažinę bankų operacijų įkainius, galėsime būti tikri, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos bus prieinamos visiems gyventojams už adekvačią kainą, o atsiskaitymų grynaisiais mastai – mažės. Svarbiausia Mokėjimų įstatymo naujovė – pagrindinė mokėjimo sąskaita ir vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“, kurio sudėtį ir kainą nustatys Lietuvos bankas.
3. Rastas kompromisas dėl „Epso-G“ skolos.
Pavyko rasti abiem pusėms – Finansų ir Energetikos ministerijoms, o svarbiausia mokesčių mokėtojams – priimtiną sprendimą dėl energetikos įmonės „Epso-G“ 210 mln. eurų skolos bendrovei „Lietuvos energija“. Energetikos ministerija siekė nurašyti „Epso-G“ skolą Finansų ministerijos valdomai „Lietuvos energijai“, tačiau Finansų ministerijos pozicija buvo aiški – skola negali būti nurašyta, todėl ieškojome variantų, kurie neturėtų jokios neigiamos įtakos nei valstybei, nei pačioms įmonėms, nei vartotojams.
Su energetikos ministru Roku Masiuliu ir įmonių vadovais sutarėme, kad Vyriausybei bus pasiūlyta atleisti „Epso-G“ nuo dividendų mokėjimo. Į valstybės biudžetą dividendais nepervesta pinigų suma būtų dengiama bendrovės skola „Lietuvos energijai“. Dalis šių lėšų patektų į valstybės biudžetą jau „Lietuvos energijos“ dividendų pavidalu.
4. Atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje.
Pirmasis mano, kaip finansų ministrės, vizitas užsienyje – buvo dalyvavimas ECOFIN posėdyje Briuselyje, kur intensyviai ieškojome sprendimų, kaip stiprinti kovą su pinigų plovimu ir mažinti kliūtis investicijoms.
Lankydamasi Briuselyje turėjau ir dvišalių dalykinių susitikimų: su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu aptarėme dabartinę Lietuvos ir ES ekonominę bei finansinę padėtį po Brexit, diskutavome apie Lietuvos galimybes rinkiminiais metais tęsti atsakingą fiskalinę politiką.
5. Dar vienas svarbus žingsnis į Fintech sektoriaus plėtrą.
Šį mėnesį dalyvavau banko „Barclays“ iniciatyva įkurtos verslo startuolių darbo erdvės „Rise Vilnius“ atidaryme. Vilnius tapo 7-uoju pasaulio miestu, prisijungusiu prie „Rise“ – tarptautinės finansinių technologijų startuolių bendruomenės.
Per pastaruosius metus Lietuva, plėtodama Fintech sektorių, padarė didžiulę pažangą, tačiau siekiant dar labiau paskatinti Fintechsektoriaus plėtrą Lietuvoje, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis institucijomis įsipareigojo parengti pasiūlymus, kurie Fintech sektoriaus augimui suteiks papildomą pagreitį. Sieksiu, kad Lietuva pasaulyje garsėtų kaip valstybė, turinti puikias šio sektoriaus plėtros sąlygas, o finansinės technologijos, greta biotechnologijų ir lazerių sektorių, galėtų tapti Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio dalimi.
Per šį pirmąjį savo darbo mėnesį dalyvavau bent keliolikoje darbinių susitikimų su svarbiausių Finansų ministerijai pavaldžių institucijų vadovais, turėjau dalykišką pokalbį su Kupiškio rajono vadovais apie verslumo skatinimą regionuose, netrūko įkvepiančių susitikimų ir diskusijų su pažangiausiais Lietuvos abiturientais, iš užsienio šalių grįžusiais Lietuvos ambasadoriais ir diplomatais, Lietuvoje reziduojančiais ambasadų vadovais, su Europos indėlių draudikų forumo valdybos pirmininko pavaduotoju Patricku Loebu pasikeitėme nuomonėmis apie indėlininkų teisių garantijas Europoje.
Yra nerašyta taisyklė, kad Vyriausybės nariai tik po 100 dienų pradeda kalbėti apie savo darbus, bet aš ją sulaužysiu ir stengsiuosi kiekvieną mėnesį apžvelgti savo nuveiktus darbus ir atsiskaityti Lietuvos piliečiams.
Šeštadienį buvo lygiai mėnuo, kai einu finansų ministrės pareigas. Nors laikotarpis trumpas, tačiau visada laikiausi nuomonės, kad Vyriausybė privalo būti atskaitinga savo piliečiams už vykdomą politiką, todėl noriu apžvelgti kelis svarbiausius kartu su Finansų ministerijos komanda per praėjusį mėnesį pasiektus darbus.
Rasa Budbergytė yra finansų ministrė, socialdemokratė
