Būtent šią detalesnę informaciją galima rasti atsiliepimų tekstuose. Čia ir susitinka minkštieji mokslai su technologijomis ir didžiaisiais duomenimis (angl. big data). Paslaugų tiekėjai ir kūrėjai neretai nori išsiaiškinti paslaugos arba prekės vertinimą pagal vartotojų paliktus komentarus, t. y. tekstinę informaciją. Žodžių deriniais, žodžių dažniais ir kitais tekstynų skaičiavimo metodais identifikuojamos silpnosios ir stipriosios prekių ir paslaugų savybės – tai vėliau leidžia tiekėjams tobulinti būtent tas vietas.
Nebeužtenka išmanyti vien technologinius procesus
Vis tik informacinių technologijų specialistai negali laisvai dirbti su tokio pobūdžio duomenimis. Tam reikia socialinių, humanitarinių ar kitų minkštųjų mokslų žinių. Pavyzdžiui, tekstynų analizei reikalinga žodžių klasifikacija priklauso nuo žodžių darybos, gramatikos taisyklių, tad jų nežinodamas, specialistas gali padaryti klaidingas išvadas.
Lygiai taip pat humanitarinių ar socialinių mokslų ekspertas, neturėdamas pakankamo bagažo informatikos žinių, negali atlikti panašaus pobūdžio analizės ir vertinimo. Tarkim, Vakarų Europos šalyse kriminalistai naudoja kalbos žiniomis paremtus tekstų autorių atpažinimo algoritmus – stilometriją. Ši technologija leidžia nustatyti kriminalinio pobūdžio turinį internete. Tam reikia ne tik išmanyti kalbą, bet ir turėti išsamių informatikos žinių.
Lietuvoje šioje srityje tik žengiami pirmieji žingsniai. Kol kas technologinių ir humanitarinių žinių reikalaujantys tyrimai likdavo tik tarp mokslininkų, o studentams būdavo mažiau pasiekiami.
Vakarų pasaulyje universitetuose esančiuose socialinių, humanitarinių ir kitų minkštųjų mokslų padaliniuose besikuriantys informacinių technologijų specialistai papildo skaitmeninius tyrimus atliekančių mokslininkų komandas.
Pavyzdžiui, Vokietijoje humanitarai ruošia programuotojus, dirbančius su automatizuotais tekstų skaičiavimo algoritmais. Amerikoje tyrėjams padeda informacinių technologijų specialistai. Šios komandos atlieka ne tik mokslinius tyrimus, kurie vėliau pritaikomi versle, bet ir ruošia būsimus tarpdisciplininius socialinių, humanitarinių reiškinių analizavimo internete specialistus.
Keičiant nusistovėjusią situaciją laukia iššūkiai
Lietuvoje šioje srityje tik žengiami pirmieji žingsniai. Kol kas technologinių ir humanitarinių žinių reikalaujantys tyrimai likdavo tik tarp mokslininkų, o studentams būdavo mažiau pasiekiami. Tačiau augant susidomėjimui tarpdisciplininiais tyrimais, auga ir mokslininkų, galinčių perduoti tokias žinias studentams, potencialas.
Pokalbiai su IT įmonių atstovais rodo, kad Lietuvoje veikiančios įmonės turi prieigą prie didžiulių duomenų, bet neturi tinkamų specialistų, galinčių vertinti ir analizuoti duomenis iš socialinių, humanitarinių ir kitų minkštųjų mokslų pusės. Didelio informacines technologijas išmanančių humanitarų poreikio susilaukia ir įmonės, dirbančios su SEO, internetine prekyba ir netgi internetine žiniasklaida. Taigi tokių specialistų poreikis neabejotinas.
Visgi pirmieji universitetai, pradėsiantys ruošti tokio pobūdžio specialistus, susidurs su atitinkamais iššūkiais: dėstytojų trūkumu, mokslinių pasiekimų, pritaikytų verslui, adaptavimu lietuvių rinkai, būsimų specialistų ruošimu, taip pat būsimų studentų edukacija siekiant pakeisti nusistatymą, kad humanitariniai mokslai yra neperspektyvūs. Tačiau tuos iššūkius įveikę, jie užpildys taip trūkstamų specialistų poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Rasa Kasperienė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Duomenų analizės ir archyvavimo centro (KTU DAtA) Social Media Lab projekto vadovė, lektorė.
