Stebint idilišką šeimos paveikslą mintyse iškilo klausimas – ar ši begali ir besąlygiška meilė niekur nedings, jei ateityje tėvai sužinotų, kad jų sūnus homoseksualus?
Nuoširdžiai tikiu, kad toje šeimoje pasirinkimo tarp savo vaiko ir asmeninių nuostatų nebus. Vis dėlto, daliai LGBT bendruomenės narių tėvų meilė buvo ir yra sąlyginė.
Daugeliui tėvų sunku priimti savo vaikų neheteroseksualią lytinę orientaciją, kas neretai lemia pasikeitusius santykius tarp jų pačių. „Mama mane myli, bet mes visai nekalbam apie tai, kad esu homoseksualus“, „Tėvas mane išvadino išsigimėliu, teko nutraukti santykius su juo“, „Labai norėčiau, kad mano mama prisijungtų prie jūsų organizacijos ir pakalbėtų su jumis“ – tokius ir panašius komentarus skaitydavau, įkūrus „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizaciją ir viešai prakalbus apie tai, ką reiškia būti LGBT vaiko mama.
Informacijos trūkumas, baimė dėl vaiko ateities, religiniai ir kultūriniai įsitikinimai, asmeninės viltys ir lūkesčiai daugeliui tėvų tampa neįveikiama kliūtimi priimti vaiko neheteroseksualumą, taip užbraukiant neperžengiamą liniją jų pačių pilnavertiškiems santykiams. Pakeičiant tėvų meilės ribas savo pačių vaikui.
Nežinau ar galime sugrąžinti meilę tiems, iš kurių ji jau atimta. Tačiau padaryti, kad daugiau tėvų priimtų savo vaikus, tikrai galime.
Pirmiausia normalizuokime homoseksualius santykius ir priimkime įvairias šeimas. LGBT žmonės nėra niekieno priešai. Jie nesikėsina į „tradicinę“ šeimą ir „neužkrės“ homoseksualumu.
Tai – mūsų valstybės piliečiai, mylintys ir tikintys savo šalimi, mokantys mokesčius, kuriantys šeimas. Lietuvai duodantys tiek pat, deja, tačiau atgal iš mūsų negaunantys nieko.
Visą pastarąją Seimo kadenciją pirmyn atgal politikai stumdėsi dėl Partnerystės įstatymo, keičiant jo pavadinimą, formuluotes, apkarpant siūlomas teises. Seime liko paskutinis balsavimas dėl Civilės sąjungos įstatymo priėmimo. Tačiau aistros dėl jo netyla. Kaimynai latviai ir estai jau seniai priėmę šį įstatymą ir, kaip matome, iš Europos žemėlapio jie nedingo, tradicinės šeimos dėl to neišsiskyrė.
Parodykime politinę lyderystę ir prisiimkime atsakomybę už visus šalies piliečius. Pasirūpinkime LGBT šeimomis priimdami Civilinės sąjungos įstatymą. Tai – mažiausia, ką galime padaryti, kad parodytume visiems Lietuvos žmonėms pagarbą. Ir tai būtų pirmas realus žingsnis, užtikrinant visų žmonių lygiateisiškumą bei mūsų Konstitucijoje įtvirtintą valstybės visų šeimų globą ir saugojimą.