Straipsnis nustebino bandymu mane susieti su „Dujotekana“ ir verslininku R.Stoniu. Teiginys: „Pranciškus Jurgutis – įtakingas verslininkas, vadinamas geru „Dujotekanos“ vadovo R.Stonio draugu“, yra neteisingas. Su R.Stoniu buvome tik pažįstami iš tų laikų, kai jis dirbo Klaipėdos rajono valdytoju. Aš kartu su partneriu J.Dumašiumi įsigijau Klaipėdos rajono melioracijos valdybos, vėliau – UAB „Hidrostatyba“, akcijas.
1996 metais pradėjau vadovauti „Klaipėdos hidrotechnikai“. Nuo 1999-ųjų, po privatizacijos, su J.Dumašiumi tapau jos bendrasavininkiu. R.Stonys tuo metu buvo vienas iš Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovų. Nei su juo, nei su korporacija neturėjau nieko bendro.
2001 metais buvo kuriamas koncernas „Kuršių statyba“. Jo iniciatoriai buvo R.Stonys, J.Dumašius. Aš į tą koncerną žvelgiau skeptiškai. Nenorėjau, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ taptų jo dalimi. Ji ir taip gerai dirbo. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2000, 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais tarp statybos įmonių modernizuojant gamybą, gerinant darbo sąlygas, plečiant produkcijos asortimentą ir rinkas geriausia kaip tik pripažino „Klaipėdos hidrotechniką“.
Latvijos garbės konsulu tapau ne todėl, kad įtikau „aukštiems pareigūnams“. Su šia šalimi mano verslą siejo glaudūs ryšiai.
Su J.Dumašiumi nuomonės dėl „Kuršių statybos“ kūrimo išsiskyrė. Atsidalijome turtą: jam atiteko „Hidrostatyba“, man – „Klaipėdos hidrotechnika“.
Keista, kad dėl paramos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) esu tapatinamas su „Dujotekana“, R.Stoniu, netgi įvardijamas kaip grėsmę šaliai keliantis verslininkas.
30 tūkst. litų AB „Klaipėdos hidrotechnika“ parama TS-LKD yra tik maža dalelė iš jų ataskaitoje pateiktos beveik 4 mln. litų sumos. Nenusižengiau, kai parėmiau krikščioniškos moralės principais besivadovaujančią politinę jėgą. Jos pažiūros ir programa man yra priimtinos. Esu palankus Lietuvos krikščioniškam tikėjimui. Prisidėjau tvarkant Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, Kunigų seminariją Telšiuose, Rietavo, Šilalės, Girdiškės, Tubinių, Kalnalių bažnyčias, Tubinių koplyčią, Motiejaus Valančiaus paminklą Nasrėnuose.
Mano giminės yra nukentėję nuo sovietinių represijų. Pokariu tapę Lietuvos partizanais žuvo trys pusbroliai. Pusseserė Stasė Trijonaitė buvo partizanų ryšininkė kartu su M.Laurinkaus mama. M.Laurinkus kilęs iš to paties krašto kaip ir aš. Todėl atvykęs į pajūrį jis kartais užsukdavo pas mane į svečius.
Latvijos garbės konsulu tapau ne todėl, kad įtikau „aukštiems pareigūnams“. Su šia šalimi mano verslą siejo glaudūs ryšiai. Dar tarybiniais laikais buvo sukurtas trestas „Balmorgidrostroj“. Jis jungė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje buvusias hidrotechninių objektų statybos valdybas. Kai tapau „Klaipėdos hidrotechnikos“ (buvusi valdyba Nr. 425) savininku, palaikėme ryšius su kolegomis Latvijoje. Kartu teko dirbti uostų objektų statybose Latvijoje, jų žemkasės mums padėjo gilinti Klaipėdos uostą. Bendradarbiavimą rėmė Latvijos vyriausybė. Šios šalies Užsienio reikalų ministerija man pasiūlė tapti jų garbės konsulu. Latviams įdomus buvo Lietuvos pajūrio regionas.
Keistai interpretuojama ir tai, kad tarptautinio fondo „Euroregionas Livonija-Baltija“ padalinį steigiau padėdamas Lietuvoje įtvirtinti Maskvos interesus. Prisidėti steigti tą fondą mane paskatino tuomet Vilniuje surengtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto seminaras. Verslininkai buvo raginami plėtoti partnerystės ryšius su verslo struktūromis užsienyje. Fondas turėjo atstovybes Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje. Mane kaip verslininką domino galimybės statyti ypač paklausius uostų objektus Kaliningrado, Baltijsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo uostuose. Lietuvoje sukėlus skandalą dėl fondo „Euroregionas Livonija-Baltija“, kad jį remia Rusijos prezidento V.Putino administracija, nors man tai nebuvo žinoma, pradėti pokalbiai dėl uostų objektų statybos nutrūko. Būtume galėję gauti pelningų užsakymų, tačiau jie atiteko olandams ir belgams.
Fondas Lietuvai žalos nepadarė. Per jį paramą gavo černobyliečiai ir afganistaniečiai lietuviai.
Nenorėčiau būti kaltinamas grėsmėmis, kurias neva sukeliu mūsų kraštui. Lietuva man yra brangi. Ir vystydamas verslą, ir remdamas partijas galvoju apie šalį, demokratiją. Rėmiau žinomus politikus, nes tikėjau, kad jie Lietuvą valdys protingai.