Provincialėjanti Klaipėda
Uostamiestyje tarp kūrėjų sklando ganėtinai slogios nuotaikos – dauguma menininkų ir jaunų išsilavinusių žmonių palieka Klaipėdą nematydami čia perspektyvos ir nejausdami palaikymo iš miesto valdžios.
Šiuo atveju lieka tik pritarti miesto kūrėjų bendruomenei – kultūrinis miesto gyvenimas tikrai merdėja, o pats uostamietis po truputį tampa uostą aptarnaujančių darbininkų gyvenimo vieta. Iš tikro sunku atsakyti į paprastą klausimą: „Kodėl kuriančiam aktyviam žmogui reikėtų pasirinkti Klaipėdą?“. Čia užsidaro muzikos klubai, o privačia iniciatyva rengiamus didesnius kultūrinius renginius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Be abejo, Klaipėda turi modernų ir aukštos kokybės spektaklius statantį dramos teatrą. Kokybiškus renginius daro miesto muzikinis teatras, kelios kitos įstaigos. Tačiau miesto kultūrinio gyvenimo sveikumą atspindi ne valstybės ar miesto išlaikomų vietų renginiai, o bendruomenės aktyvumas ir įsitraukimas. Deja, Klaipėda šiuo atžvilgiu labai stipriai atsilieka nuo Vilniaus ar Kauno. Užtenka tik palyginti renginių skaičių trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, jog suprastumei, kad su uostamiesčiu kažkas negerai.
Ar realios menininkų viltys?
Problemų Klaipėdoje tikrai yra. Bet ar jas išspręs vieno pastato perdavimas menininkams? Į šį klausimą labai sunku atsakyti, nes net patys minėtos akcijos organizatoriai nepateikė aiškios vizijos. Be jos kyla daugiau klausimų, nei atsakymų. Kas valdys ir renovuos šį pastatą? Koks jo vaidmuo visoje uostamiesčio vystymo strategijoje? Kaip bus organizuojama šios vietos veikla? Kas ir kaip galėtų gauti patalpas kūrėjams atiduotame pastate?
Kad ir kaip stengėsi aktyvūs menininkai socialiniuose tinkluose, bet į pilietinę akciją susirinko vos keli šimtai žmonių. Tiek tikrai neužtenka išjudinti procesus ir paveikti apsnūdusius vietos politikus. Ir be aiškios vizijos, strategijos, konkretaus veiksmų plano pritraukti daugiau žmonių tikrai nepavyks.
Užtenka tik palyginti renginių skaičių trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, jog suprastumei, kad su uostamiesčiu kažkas negerai.
Pasiekti norimo tikslo – buvusių teismo rūmų perdavimo menininkams, gali nepavykti ir dėl ganėtinai prastos viešosios komunikacijos bei rėmėjų paieškos. Didieji Lietuvos internetiniai portalai vykusiai pilietinei akcijai skyrė labai mažai dėmesio. Taip pat projekto viešai ir tvirtai nepalaikė žinomi Lietuvos politikai, verslo ar pramogų pasaulio atstovai. Be žiniasklaidos palaikymo ir įtakingų žmonių užnugario, pasiekti norimus tikslus gali būti labai sunku.
Išvados
Klaipėdos kultūrinės bendruomenės noras gaivinti miestą yra suprantamas ir gerbtinas – uostamiestis vis labiau primena provinciją, o ne didmiestį. Tačiau konkrečių tikslų ir aiškios vizijos, kuria linkme turėtų vystytis Klaipėdos kultūrinis gyvenimas, nėra.
Ar be aiškios strategijos teismo rūmų pastato perdavimas išgelbės Klaipėdą? Tikrai ne. Ar gali menininkai prisidėti prie Klaipėdos atsigavimo? Tikrai taip. Tačiau tam reikia vizijos, konkretumo, žiniasklaidos bei įtakingų žmonių palaikymo ir visos miesto kultūrinės bendruomenės susitelkimo.
Remigijus Kostrovickas yra internetinio portalo ir mobiliosios programėlės apie Lietuvos didmiesčių kultūrinį gyvenimą ir pramogas Mzirafos.lt įkūrėjas.
