Kur iš tikrųjų esame?
Jei jums atrodo, kad situacija bloga, tai noriu jus informuoti, kad ji dar blogesnė.
Esame vieni pirmųjų pasaulyje pagal naujų COVID atvejų skaičių, neskiepyti asmenys sudaro 4-5 kartus daugiau nei paskiepyti.
- Vakar vakcinavome mažiau (2364) nei užsikrėtė virusu (3058). Virusas mus lenkia.
- Esame ir vieni pirmųjų pagal mirtis – vien vakar mirė 28 asmenys.
- Šiuo metu šalyje turime 28 tūkst. sergančių. Čia tiek, kiek žinome – o kiek dar yra tokių, kurių nežinome.
- Ligoninės kemšasi COVID ligoniais – vien per pastarąją parą į ligonines Lietuvoje pagludyti 172 COVID pacientai. Deguonies lovose guli 1417 ligoniai, reanimacijoje guli 244 ligoniai. Priminsiu, kiek mums visiems kainuoja jų gydymas – pirmųjų apie 2000 eurų, su deguonies lovomis – 8000 eurų, reanimacijoje – 50 tūkst. eurų. Sudauginkite patys – štai kiek mums kainuoja nenoras skiepytis.
- Kiti pacientai nebegali gauti įprastų sveikatos gydymo paslaugų – galime turėti ir netiesiogiai su COVID susijusių mirčių.
- Paskiepijome apie du trečdalius šalies gyventojų, bet vis dar per mažai, kad virusui nebebūtų kur plisti.
- Vakcinos turime daugiau nei reikia, norinčių skiepytis nedaugėja.
- Mokyklos, kurias norime palikti neuždarytas, kas bebūtų, jau kalba apie prailgintas atostogas ar dalinį nuotolinį ugdymą. Deja, jose užsikrečiama daugiausiai.
Apibendrintai – turime neskiepytųjų pandemiją, bet ji vis dar veikia mus visus – net ir tuos, kurie pasiskiepijo ir taip apsaugojo save.
Strateginis pasirinkimas – kovokime su virusu, o ne su tais, kurie su juo kovoja.
Ką darysime toliau? Kaip minėjau, yra du keliai.
Pirmas – kovoti su tais, kurie kovoja su virusu, ir bausti pasiskiepijusius. Nuprotėti galima iki tiek, kad pradėsime šaudyti į kojas savo pareigas vykdantiems parduotuvių apsauginiams, apsimetus ekspertais kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Galimybių paso (kuris, priminsiu, leidžia neuždaryti visko kaip buvo per ankstesnes bangas), virusą siūlysime gydyti kokiu nors vandeniu, o vengdami skiepų kliedėsime apie „laisvą mirtį“. Deja, visa tai jau vyksta.
Kai bijantys skiepų kalba apie vergovę ir priespaudą, realiai juk jie patys tėra savo tamsumo vergai, ir bando kitiems primesti savo pasirinkimų pasekmes. O gal visgi „vergams palikim vargo naktį klaikią“, o ne primeskim tos galvoje tūnančios tamsos ir vergovės visiems atsakingiems žmonėms?
Siūlau nesielgti pagal neatsakingiausius, nebauskime tų, kurie atsakingi ir nori gyventi.
Pirmąjį kelią šiandien pasirinko Latviją, kurioje pandemijos padėtis panaši į mūsų, tik situacija ligoninėse jau tragiška. Latvija užsidaro – ne tik karantinas su uždarytomis kultūros, maitinimo ir pramogų vietomis, ne tik nuotolinis darbas, ne tik vyresniųjų mokymasis iš namų, bet ir komendanto valanda nuo 20 h ik 5 h. Ko mes Lietuvoje nematėme per ankstesnes bangas, nors daugeliui vis dar atrodo, kad pas mus ribojimai griežčiausi. Dangus visada gražesnis kitose šalyse?
Ką reiškia toks Latvijos sprendimas? Iš esmės, dabar turimą neskiepytųjų pandemiją jie bando spręsti bausdami ir pasiskiepijusius. Suprantu, kad lūžtant sveikatos apsaugos sistemai išeičių nedaug, tačiau tikiuosi, kad Lietuvoje iki to neprieisime. Nebausime tų, kurie padarė viską kovoje su pandemija – o juk tas darbas toks nedidelis, tereikia pasiskiepyti. Užtat dabar namuose sėdės visi latviai – ir skiepyti, ir neskiepyti.
Tuo tarpu antrasis kelias, kurį vakar pasirinko Estija – neliesti paskiepytųjų, bet griežtinti sąlygas nepaskiepytiems. Estai panaikina testą kaip vieną iš jų vietinio Galimybių paso elementų – norint patekti į kai kurias laisvalaikio vietas, bus būtina turėti skiepo arba persirgimo įrodymą. Kitaip tariant – jeigu tu nesiskiepiji ir stipriau nei kiti gali platinti virusą, tau suvaržymai didėja.
Tokie du keliai. Arba baudžiame visus, arba griežtiname sąlygas tiems, kas vengia efektyvių ir saugių skiepų. Trečiasis kelias būtų apskritai nieko nedaryti – bet tada virusas užbaigtų mus, todėl tokio sprendimo net nesvarstykime. Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybė bent jau kol kas renkasi antrąjį kelią, tačiau, mano nuomone, dar ne visos priemonės išnaudojamos.
Laikas būti atviriems ir tiesmukiems. Kažkas gal gali sau leisti būti suklaidintu egoistu dėl menamų vakcinos šalutinių poveikių, tačiau aš turiu pareigą dėl vilniečių būti principingu už mūsų miestą ir jo gyventojus.
Aš nenoriu, kad mano miesto vaikai dar bent semestrą prarastų uždaryti namuose. Aš nenoriu vėl matyti mirusio miesto, koks buvo per pirmąjį ir antrąjį karantiną. Aš nenoriu, kad verslai būtų uždaryti dėl to, kad kažkas nesutinka skiepytis, o jų uždarymą tektų kompensuoti visų mūsų mokesčių pinigais.
Ką siūlau?
Mano pasiūlymai, kuriuos pateikiau ir Vyriausybei:
Artėjančiam ilgajam Vėlinių savaitgaliui jau tikriausiai nebespėsime, bet apie Kalėdas turime kalbėti jau dabar – nesiskiepijusiems turime taikyti judėjimo ribojimus. Jei žmonės nėra pakankamai sąmoningi, nesuprasdami, kad gali parvežti virusą savo vyresniems artimiesiems, pastaruosius turi apsaugoti valstybė. Norite Kalėdų šeimoje – skiepykitės jau dabar.
Gerai, kad prieš porą dienų buvo priimtas sprendimas riboti lankytojų skaičių ir mažesnėse parduotuvėse. Mano nuomone, neturėtų būti taikomi jokie ploto apribojimai, tačiau visose parduotuvėse ir turguose reikalaujama Galimybių paso. Analogiškas sprendimas galėtų taikomas ir viešajame transporte – dėl kontakto pobūdžio ir atsekamumo neturime duomenų, kad čia labiau plistų virusas, tačiau kontrolieriai galėtų tikrinti ne tik bilietus, bet ir GP. Tam reikia Nacionalinio operacijų centro sprendimo, kurį kviečiu ir priimti.
Mokyklas uždaryti būtų jau nepateisinama, nes ten mokosi mūsų ateitis, ir jiems reikia tikro mokslo. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu tai yra gera terpė virusui plisti. Todėl mokinių testavimas turėtų būti privalomas, ne pasirenkamas. Taip apsaugotume ir mokytojus, ir moksleivių tėvus. Didžiausia problema čia – kaip užtikrinti, kad dėl testų tėvai nesugalvos neleisti savo atžalų į mokyklą, tokiu būdu kenkdami jų išsilavinimui. Į šio galvosūkio sprendimą turėtų pasijungti daugiau socialinių tarnybų.
Ką mes pradedame daryti Vilniuje ir ką siūlau taikyti nacionaliniu mastu – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių darbuotojai turi turėti Galimybių pasą. Valstybė viešiesiems pirkimams skiria šimtus milijonus eurų, už tai bent jau galėtume reikalauti pagalbos kovojant su pandemija, kitaip kainuos dar daugiau milijonų. Tą mes jau pradėjome daryti Vilniuje.
Kviečiu rimtai apsvarstyti ir Estijos variantą – mes kol kas ryžomės tik nuo gruodžio panaikinti nemokamą testavimą darbuotojams, tačiau testas savaime viruso plitimo nemažina, skiepas tą daro. Todėl turime svarstyti ir tokį variantą, kad Galimybių pasas suteikiamas tik paskiepytiems arba persirgusiems asmenims.
Jei viso to nepadarysime – galime nueiti Latvijos keliu.
Viruso plitimas toks stiprus, kad akivaizdu, jog yra tik du būdai įgauti imunitetą – vakcina arba persirgimas. Visi tie, kurie pasirenka antrąjį būdą, turi žinoti, kad jis daug pavojingesnis jiems patiems ir jų artimiesiems. Norite „mirti laisvi“ – pirmyn, nors su tuo jūsų noru mūsų gydytojai kovos iki paskutinės minutės, tačiau čia jūsų pasirinkimas, kad ir kiek brangiai mokesčių mokėtojams tai kainuotų. Tačiau kas man ne vis vien – tai jūsų artimieji, vaikai, seneliai, kurie gali mirti dėl jūsų tokio pasirinkimo. Mirti nuo COVID, arba nuo kitų ligų, nes gydytojai gelbėja sergančių antivakserių ir jų apkrėstų bendrapiliečių gyvybes.
Todėl dar kartą prašau – pabaikime šią pandemiją ne prarasdami dalį piliečių, o patys užbaigdami ją. Nekreipkime dėmesio į suklaidintus pranašus, nedalyvaukime jų žaidimuose, nesirinkime latviškojo kelio, eikime estiškuoju – kovokime su virusu, o ne su tais, kurie neskaičiuodami laiko siekia jį užbaigti. Ačiū kiekvienam medikui, mokytojui, apsaugos darbuotojui – tęskite, nepalūžkite ir nebūkite palaužti. Liko jau nedaug.