Ar norėtumėte, kad kiekvienas mūsų miesto rajonas turėtų savitą braižą, traukos centrus – tebūnie tai sendaikčių turgelis ar jaunų menininkų kūriniams skirta parodų salė, ar juvelyrų/filosofų/muzikos mylėtojų alėja? Ar džiugintų jūsų akį patogus ir modernus oro uostas? Ar sėstumėte į šiltą, ekologišką ir kvepiantį autobusą? Ar savaitgalio popietę mėgtumėte praleisti piknike Neries pakrantėje su vaizdu į dūzgiančius laivelius, su kavinių promenada, vaikų žaidimų aikštelėmis?
Aš norėčiau. Ir suprantu, kad visą tai galima padaryti, tereikia noro ir pinigų. Deja, su pastaraisiais kasmet darosi vis sunkiau. Per kelerius metus Vilniaus savivaldybės skola išaugo šimtais milijonų. Ar galime teigti, kad bent didžioji jos dalis buvo panaudota vilniečių pajamoms didinti, išlaidoms mažinti ar patogumui kurti?
Šiandien Vilniui niekas nebenori skolinti, savivaldybės įmonės nustekentos, atlyginimai vėluoja, o atsiskaitymų už darbus, paslaugas negaunantys verslininkai priversti didinti kainas. Savivaldybė jau šiandien nebeišgali sumokėti už būtinas paslaugas ir darbus.
Skolos dangstymas ir teisinimasis tuo, kad Vilnius gauna per mažai pinigų yra veidmainiškas, nes jis parodo tik dalį tiesos. Spartų skolos augimą nulėmė neatsakingas miesto valdymas.
Skolos dangstymas ir teisinimasis tuo, kad Vilnius gauna per mažai pinigų yra veidmainiškas, nes jis parodo tik dalį tiesos. Spartų skolos augimą nulėmė neatsakingas miesto valdymas. Ką iš tiesų reiškia tas mįslingas „neatsakingas valdymas“?
Miestiečių pinigai plaukė į kadenciją baigiančio mero A.Zuoko mylimas įmones, į pasmerktus žlugti projektus, kai kuriais atvejais – į jokios vertės miestiečiams neturinčius statinius. Didžioji problema, slypinti po visais pasiteisinimais – asmeninis godumas ir, kai kuriais atvejais, negebėjimas ūkiškai ir atsakingai tvarkyti gaunamas lėšas.
Vilniaus, vienintelio iš didžiųjų penkių šalies miestų, valdomos įmonės dirbo nuostolingai. Kodėl Klaipėda, Kaunas ir kiti didieji miestai sugeba suvaldyti miesto finansus, o Vilniaus valdžia periodiškai stovi su ištiesta ranka prie Vyriausybės durų?
Jau ne pirmus metus Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės atsiduria korupcijos skandaluose. Vien pastaruoju metu teisėsaugos institucijos apkaltino Lietuvos šilumos ūkio monopolininkes. Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis buvo padaryta daugiau nei 10 mln. litų žala šilumos vartotojams. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių, pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją, kuri buvo naudojama darželių ir mokyklų šildymui.
Biokuro žaliavą „Vilniaus energijai“ tiekianti „Bionovus“ diktuoja savo sąlygas Vilniaus miesto šilumos vartotojams bei jų sąskaita uždirba įspūdingus pelnus. Didesnę nei ekonomiškai pagrįsta biokuro kainą apmokame mes, šilumos vartotojai.
Pamenate spaudoje garsiai nuskambėjusią abonentinę istoriją? Turėtų kilti logiškas klausimas, kodėl savivaldybė permoka milijonus įmonėms, susijusioms su ICOR koncernu, kurį įkūrė tie patys Rubikono vyrai?
Akivaizdu, jog šilumos ūkyje sukuriamos vertės pasidalijimas tarp dviejų partnerių – valstybės ir privataus yra neproporcingai naudingas privačiam verslui, arba savivaldybės dalis dingsta kažkur kitur. Pamenate spaudoje garsiai nuskambėjusią abonentinę istoriją? Turėtų kilti logiškas klausimas, kodėl savivaldybė permoka milijonus įmonėms, susijusioms su ICOR koncernu, kurį įkūrė tie patys Rubikono vyrai?
Reikia daugiau neracionalaus valdymo pavyzdžių?
Prieš dvejus metus, pasinaudojant ES parama, įdiegta „vilniečio kortelės“ sistema. Vilniaus savivaldybė, skirtingai nuo kitų projekto partnerių – Klaipėdos ir Kauno – nesugebėjo atsakingai įgyvendinti šio projekto ir turės grąžinti 4,7 mln. litų paramos.
O kokia situacija su viešuoju transportu? Vilniaus savivaldybė perka vežimo paslaugas iš savų įmonių ir už vieną kilometrą moka 7 litus, o privatūs vežėjai sutiktų keleivius vežti už 4 litus, kaip tai yra daroma ir kituose didžiuosiuose miestuose. Per metus Vilniuje nuvažiuojama apie 125 mln. km – sutaupyti būtų galima šimtus milijonų litų. Reikšminga suma, ar ne? Šios sumos užtektų ne vienai avaringai sankryžai Vilniaus mieste sutvarkyti.
Galiausiai, ar iš tikrųjų reikalingi tokie investiciniai projektai kaip Goštauto viadukas? Už daugiau nei 35 milijonus litų statomas viadukas, transporto specialistų manymu, nesprendžia jokios spūsčių problemos ir taps dar vienu nauju, bet prasmės neturinčiu objektu.
Šios problemos nėra nei miestiečių, nei Seimo veiklos pasekmė. Jos kilo tik dėl dabartinių miesto vadovų kaltės.
Ar reikia padidinti Vilniui tenkančią GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalį? Taip, toks sprendimas būtų sąžiningas. Vilnius turi savo gyventojams pasiūlyti kokybišką gyvenimą ir paslaugas. Vis dėlto, GPM didinimas arba paprastai sakant, papildomų pinigų skyrimas Vilniaus savivaldybei, neišpręs nei valdininkų sąžinės trūkumo problemos, nei pridės gebėjimų tvarkytis racionaliai. Problemos niekur nedingtų ir tuomet, jei savivaldybė kažkaip sugebėtų pasiskolinti, kad pratemptų laiką iki rinkimų.
Sprendimo būdai yra. Tačiau jie reikalauja keisti savivaldybės darbo principus. Pirma, reikia išdrįsti savivaldybės įmones tvarkyti atsakingai ir skaidriai. Antra, investuoti į tai, kas naudinga gyventojams ir konkrečiai įvertinti, kokią naudą duos kiekvienas projektas. Trečia, privatizuoti nereikalingą savivaldybės turtą ir sumažinti nepagrįstas išlaidas. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad Vilnius ne murkdysis skolose, o klestės ir siūlys naujas galimybes vilniečiams.
Šie darbai teks naujajai miesto valdžiai. O kol kas kadenciją baigiančio mero savivalė yra visų mūsų, vilniečių, problema, nes bet kurią dieną gali nutikti taip, kad į gatvę neišvažiuos troleibusai, neišeis šlavėjai, sutriks normalus miesto gyvenimas. Ir tai ilgam sustabdys mūsų norų, kad miestas keistųsi, augtų, klestėtų, išsipildymą.
Remigijus Šimašius yra Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas, Seimo narys
