Remigijus Šimašius: Pandemijos pabaiga?

Svarbiausias – visada turime žiūrėti į priekį, planuoti bent kelis žingsnius. 2020 m. pradžioje, kai pandemijos dar nebuvo, buvau pirmas politikas, sakantis, kad reikia pradėti rimčiau žiūrėti į iš Kinijos Liaudies Respublikos artėjančią grėsmę, pirmieji Vilniuje uždarėme mokyklas, kai tuo tarpu oficialios institucijos kvietė „nepanikuoti“.

Nebegalime su juo kovoti vėl užsidarydami ar bausdami pasiskiepijusius – laikas pradėti gyventi su, laimė, nebe tokiu pavojingu virusu.

Dabar situacija priešinga – matau, kad institucijų komunikacijoje pradeda lįsti panikos jausmas, todėl galiu pabūti pirmas politikas, kuris paragins nusiraminti, pažiūrėti į duomenis ir racionaliai įvertinti – ar pandemijos pabaiga nėra arčiau, nei gali atrodyti, ir ką turime dėl to padaryti. Dar svarbiau – ko nedaryti remiant tik emocijomis.

2022-aisiais su pandemija kovoti 2020-ųjų metodais – nėra prasmės. Primenu:

• 2020 m., kai smogė pandemija, neturėjome vakcinų ir nepažinojome viruso, bet kovojome su juo – karantinais ir kitomis priemonėmis.

• 2021 m. atsirado vakcina, prasidėjo kova ne tik su virusu, bet ir su tais, kurie nenorėjo savęs apsaugoti nemokama vakcina.

• 2022 m. yra metai, kada turime ne tik vakciną, bet ir didelę vakcinuotos visuomenės dalį, pažįstame virusą. Todėl nebegalime su juo kovoti vėl užsidarydami ar bausdami pasiskiepijusius – laikas pradėti gyventi su, laimė, nebe tokiu pavojingu virusu. Pats virusas irgi evoliucionavo (mutavo) logiška ir planuota kryptimi – kad virusas išgyventų, jis turi savo namus (mus) išlaikyti gyvus.

Kokią situaciją dabar turime? Susidėliokime faktus.

• Jau apie 70 proc. Lietuvos gyventojų pasinaudojo galimybe save apsaugoti vakcina nuo covid (duomenys: https://bit.ly/3g2xf3c). Dar nemaža dalis imunitetą įgijo natūraliu būdu – persirgdami. Pirmiesiems ačiū, kad padarėte viską dėl saugesnės bendruomenės ir savo šeimos (šie duomenys patvirtina: https://bit.ly/34cARx1). Antrieji, turiu pasakyti, yra drąsūs žmonės, rizikuoja savo sveikata, tačiau tai yra jų pasirinkimas – nesmerkim. Įtikinti bandėm, kiek pavyko, tiek, bet įtikinėjimams laikas jau pasibaigė.

  Realus viruso atvejų skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis, nei skelbia oficiali statistika. Kodėl? Nes testavimo pajėgumai nėra guminiai. Todėl 10000 naujų atvejų per dieną neturėtų mūsų gąsdinti – realiai jų turime bent 3-4 kartus daugiau.

• Omikron plinta žaibišku greičiu, tačiau pas mus jis vėluoja 2-4 savaitėmis, todėl žvelgdami į užsienio šalių skaičius galime nuspėti, kokia bus artimiausia ateitis – atvejų skaičiai dar augs, tačiau ligoninėse ir toliau bus gydomi beveik vien neskiepyti gyventojai, o ir tokių nebus daug. Mirčių skaičius ūgtels, bet ne taip baugiai.

• Pagal skaičius esame ties viduriu Europoje – situacija tikrai ne tragiška, tokia ir nebebus (duomenys: https://bit.ly/33Oenm9).

• Realus viruso atvejų skaičius Lietuvoje yra GEROKAI didesnis, nei skelbia oficiali statistika. Kodėl? Nes testavimo pajėgumai nėra guminiai. Štai Vilniuje testuojame daugiausiai (jei skaičiuosime proporcingai gyventojų skaičiui) ir vilniečiai stropiausiai registruojasi testams, palyginti su visais kitais Lietuvos miestais, bet mes tikrai nespėjame su tokiu kiekiu, net ir didindami pajėgumus – eilės vis tiek susidaro, kitaip ir nebus, kai per dieną pro testavimo punktus turi pravažiuoti apie 6000 automobilių. Todėl 10000 naujų atvejų per dieną neturėtų mūsų gąsdinti – realiai jų turime bent 3-4 kartus daugiau. Bet visų niekada neištirsim, nes neturėsime tokių pajėgumų nei mes, nei laboratorijos, o dar vis nulūžtanti e-sveikatos sistema prisideda prie eilių susiformavimo jau dabar. Tiesiog įsivertinkime faktą – virusas yra visur aplink, bet žmonės masiškai nemiršta, nesigula į ligonines. Vadinasi, omikron versija yra silpnesnė – vėl: laimė.

• Virusas sparčiai plinta visur, kur yra ilgas kontaktas – kažkodėl mokyklos vėl pateko ant viešosios erdvės priekalo, bandoma sakyti, kad jas kuriam laikui uždarius, virusas nusloptų. Realybė tokia – Vilnius moksleivius testuoja daugiausiai visoje Lietuvoje, todėl ir atvejų aptinkame daugiausiai. Tačiau jų aptiktume tiek pat daug, jei kiekvieną savaitę testuotume jūsų biurus, sporto klubus ar restoranus. Todėl nepadarykime moksleivių atpirkimo ožiais už viruso plėtrą – nesutinku, kad nuotolinis ugdymas kažką pakeistų, nes po dviejų savaičių uždarymo viruso skaičiai vėl šokteltų. Mes tiesiog pavėlintume pandemijos pabaigą moksleivių sąskaita. Visi, teigiantys, kad nuotolinis ugdymas padėtų viruso suvaldymui, pamiršta kalbėti apie moksleivių ir tėvų psichinės sveikatos svarbą ir pasekmes jai.

• Mažo viruso atvejų skaičiaus prasminga siekti tada, kai galėsime užtikrinti viruso atsekamumą ir užkardyti jo plitimą. Deja, institucija, kuri tai turėtų daryti – NVSC – kapituliavo dar pandemijos pradžioje, todėl neturėkime iliuzijų, kad dirbtinai sumažintas viruso plitimas po savaitės ar dviejų vėl nešoks į padanges. Šoks, nes niekas neatseks visų atvejų, net jei turėsime vos 50 sergančių.

• Geroji žinia – net ir esant rekordiniam užsikrėtimų skaičiui ligoninėse situacija stabili, mirčių skaičius irgi neauga (duomenys: https://bit.ly/35umg0s ir https://bit.ly/3H99RNh). Taip, tikėtina, kad ūgtels ir lovų užimtumas, ir mirčių skaičius po savaitės ar dviejų, tačiau žvelgiant į užsienio šalis matyti, kad augimas nebus reikšmingas. Omikron versija nebe tokia pavojinga.

• Ir svarbiausia – štai sakinys iš šiandienos naujienų: „Šalies reanimacijose guli 93 asmenys, 76 iš jų – be vakcinos suteiktos apsaugos.“ Akivaizdžiau negali būti – vakcina veikia, jos turime į valias, visi, kurie norėjo save apsaugoti – tai padarė, o dėl likusios dalies, kurie pasirinko gauti natūralų imunitetą (arba, deja, mirties guolį) – mes negalime aukoti atsakingos visuomenės dalies.

  Vakcinuotiems asmenims virusas beveik nebepavojingas. Nevakcinuotieji neturi būti visų mūsų prioritetas, nes patys pasirinko tokį kelią.

Taigi, reziumuojant situaciją: virusas dabar tikrai yra visur, atskirų segmentų uždarymas situacijos nepakeis. Vakcinuotiems asmenims virusas beveik nebepavojingas. Nevakcinuotieji neturi būti visų mūsų prioritetas, nes patys pasirinko tokį kelią. Ligoninės nesikemša, bent jau kol kas.

Ir čia pereikime prie plano – ką daryti toliau?

Ne, Vilnius tikrai neis kai kurių savivaldybių pasirinktu keliu, apribodamas tam tikrus renginius ar perkeldamas mokslą į nuotolį. Jeigu Vyriausybė nuspręs įvesti karantiną – vykdysime, nors ir nepritartume tokiam žingsniui, tačiau atskirų segmentų dabar nebausime.

Mes buvome žadėję, kad vakcinuotieji nebepatirs ribojimų, kviečiu šių pažadų ir laikytis. Kitokie sprendimai būtų galima su vienintele sąlyga – jei mūsų ligoninės lūžtų nuo sergančių, jei mūsų medikai nepavežtų krūvio. Kol kas taip nėra, todėl netaikykime perteklinių priemonių, išmokime gyventi su nebe tokiu pavojingu virusu. Apie ilgalaikes persirgimo pasekmes dar nežinome, todėl kovokime su tuo, ką žinome. Ir neignoruokime realybės – net ir 2-4 savaičių totalus užsidarymas būtų tik laikinas didelių viruso skaičių nukėlimas. Geriau sulaukime piko kuo greičiau (užsienio pavyzdžiai tai rodo), ir tęskime gyvenimą be panikos.

Kitas savivaldybes kviečiu atšaukti perteklinius ribojimus renginiams – nebauskime vakcinuotųjų. Galimybių pasas leidžia patikrinti tai.

Konkrečiai, ką siūlau daryti?

• Vilnius jokių apribojimų neplanuoja, priešingai, siūlysime nacionalinei valdžiai galvoti apie išėjimą iš pandemijos atsižvelgiant į duomenis, paminėtus aukščiau. Kitas savivaldybes kviečiu atšaukti perteklinius ribojimus renginiams – nebauskime vakcinuotųjų. Galimybių pasas leidžia patikrinti tai.

• Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją kviečiu rimtai apsvarstyti ankstesnį Vilniaus pasiūlymą – savęs testavimo (self-testing). Kai kuriose šalyse jis įteisintas ir jau veikia. Tai padeda nuimti krūvį nuo testavimo punktų ir žinoti realesnius viruso skaičius.

• Jei tik dar kada nors bus planuojamas nors ir trumpas karantinas, nacionalinę valdžią kviečiu iškart pagalvoti apie kompensavimo priemones. Negerai, kai ribojimais užsiima savivalda, o apribotieji verslai lieka be kompensacijų – ypač kultūros sektorius.

  Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją kviečiu rimtai apsvarstyti ankstesnį Vilniaus pasiūlymą – savęs testavimo (self-testing). Kai kuriose šalyse jis įteisintas ir jau veikia.

• Darbdavius kviečiu pasirūpinti greitaisiais testais visiems darbuotojams. Jei esat pasiskiepijęs ir sužinote, kad sergate covid, gal jums net nėra poreikio gauti PGR testo atsakymo – juk izoliuotis kelioms dienoms galite ir be jo.

• Visiems vilniečiams ir visai Lietuvai noriu priminti pagrindinius dalykus, ką jie turėtų daryti – rankų higiena ir kaukių nešiojimo svarba niekur neišnyko. Vakcinos – vienintelis kelias sumažinti riziką. Ir nereikia panikuoti – viską darykime su galva.

Taigi – imunitetą įgausime visi, su vakcinomis ar be jų – tik jūsų pasirinkimas. Dirbtinai vėlinti pandemijos pabaigos nereikia. Bausti atskirų visuomenės segmentų ribojimais ir uždarymais taip pat negalime.

Taip pat siūlau nesutrumpinti šio teksto iki nuomonės, kad Vilnius užsimerkė ir nebemato pandemijos, siūlo nebekreipti dėmesio į ją. Ne, siūlau neužsimerkti prieš vakciną ir duomenis, prieš laisvą žmonių pasirinkimą apsaugoti save, o svarstant ribojimus įvertinti ne tik jų tikslą, bet ir nematomas pasekmes – psichinę sveikatą, kultūros ir verslo sektorių nuostolius bei visuotinį nuvargimą.

Ir, deja, baisiau už išsikvepiantį virusą dabar yra karo nuojauta prie Ukrainos sienų. Tai dabar turi būti pagrindinė mūsų diskusijų ir veiksmų tema. O apie pandemijos (ne)išmoktas pamokas parašysiu ateityje – jau turiu sąrašą, ir jis patiks ne visiems.