Tai reiškia, kad kiekviena šeima, kurioje, tarkime, yra du vaikai ir abu tėvai dirba, per metus savo reikmėms galėtų papildomai skirti 720 Lt.
Atrodytų, siūlymas aiškus ir paprastas. Atrodo, jis turėtų būti priimtinas visiems. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos mažina mokesčius visiems tiems, kam to labiausiai reikia – jaunoms dirbančioms šeimoms. Toks siūlymas skatina dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Tokiu būdu juntamiausiai padidinamos mažiausiai uždirbančiųjų pajamos. Įskaitant ir tokių profesinių grupių, kuriems atlyginimus padidinti lenktyniauja dauguma Seimo narių: t.y. policininkams, bibliotekininkams, socialiniams darbuotojams ir kitiems. Priimti mokesčių pakeitimai padrąsintų auginti vaikus. Galbūt todėl, nepaisant to, kad įstatymą teikė liberalai, opozicinis projektas neatmestas pirmoje svarstymo stadijoje – jis aptariamas toliau, ir, tikimės, galiausiai bus priimtas.
Toks siūlymas skatina dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Tokiu būdu juntamiausiai padidinamos mažiausiai uždirbančiųjų pajamos.
Tačiau kol kas dirbančios šeimos pralaimi ne kam kitam, o valdiškiems versliukams, t.y. valdiškoms įmonėms. Esmė paprasta. Siekiant įgyvendinti šį projektą – norint, kad dirbančios šeimos būtų mažiau nudrenuojamos mokesčiais – reikia arba kažkam kitam pinigų neskirti, arba parodyti, iš kur galima padengti „skylę“ biudžete.
Problema, atrodytų, didžiulė. Tačiau tik tol, kol nesigiliname į biudžeto realijas. Kas labiausiai mylimas pateiktame biudžeto projekte – tai valdiškos įmonės. 2012 metų valstybės biudžeto projekte numatytos pajamos iš tokių įmonių dividendų buvo 589 milijonai litų, 2013 metais suma sumažėjo iki 213 milijonų litų, o 2014 metais pajamos iš dividendų apkarpomos dar labiau – iki 187 milijonų litų. Nebemokame išsireikalauti, kad valstybės įmonės dirbtų pelningai, ar manome, kad pelnai turi būtinai likti tik pačiose įmonėse ir naudojami apeinant viešas procedūras?
Valdiškoms įmonėms palikus daugiau dividendų jie nesukapsi į biudžeto taupyklę – ir tai nėra joks gėris. Atvirkščiai. Tai sukuria tokią aplinką, kai valdiškos įmonės gali mažiau galvoti apie savo veiklos efektyvumą. Netgi kalbant apie naujus projektus. Vietoj to, kad skolintųsi rinkoje (kurioje skolintojai ir įvertintų tų projektų pagrįstumą), įmonės turės galimybę tiesiog leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Drąsiai sakau „mokesčių mokėtojų“, o ne „savo“, nes valdiškos įmonės naudoja visų mokesčių mokėtojų kapitalą. Kiekvienas Lietuvos žmogus yra jų savininkas. Ir kaip kiekvienas privatus savininkas jis turėtų gauti iš to naudą, o ne būti melžiama karvė.
Vietoj to, kad skolintųsi rinkoje (kurioje skolintojai ir įvertintų tų projektų pagrįstumą), įmonės turės galimybę tiesiog leisti mokesčių mokėtojų pinigus.
Deja, biudžeto svarstymas Seime eilinį kartą atskleidžia, kas daugumai politikų svarbiausia. Ir tai nedžiugina. Pavyzdžiui, gana akivaizdu, kad valdantiesiems kairiesiems svarbiausia yra tai, kaip tyliai ir gražiai pasiimti savo neformalųjį Seimo nario „krepšelio“ milijoną ir papirkti juo savo apygardos rinkėjus. Beveik visi likusieji turi daugybę pasiūlymų, kam dar padidinti finansavimą. Iš kur gauti pinigų? Paprastai nurodoma „sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas“, nors iš tikrųjų kiekvienas papildomai išleistas litas tas išlaidas tik dar labiau didina.
Visame šiame fone tai, kas iš tikrųjų svarbu daugeliui Lietuvos žmonių, yra tiesiog nematoma ir rimtai nediskutuojama. Šiame smulkmeniško savo rinkėjų rato papirkinėjimo fone Vyriausybei labai lengva prastumti įvairius dalykus. Pavyzdžiui, mokesčių didinimą – turiu galvoje darbo vietas griaunantį nuostolių apmokestinimą, susijusį su Pelno mokesčio įstatymu. Kam gi rūpi tos privačiai kuriamos naujos darbo vietos? Geriau prastumti valdiškų verslų pamylėjimą – juk valdiškos darbo vietos gali pašildyti ir savus.
Kol kas 2014 metų valstybės biudžeto projektavimo aikštelėje valdiškos įmonės prieš dirbančias šeimas laimi rezultatu 1-0. Manęs ir kitų Seimo liberalų tai netenkina. Ar tai tenkina Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, greitai pamatysime.
Remigijus Šimašius yra Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, Seimo narys
