Tai yra netiesa. Tai yra tik išsisukinėjimas ir bėgimas nuo atsakomybės.
Atsakomybė dėl nesuvaldomai augančių prekių ir paslaugų kainų Lietuvoje tiesiogiai krenta dabartinei valdžiai. Nes tik nuo jos priimtų ir priimamų sprendimų turime tokią kainų pasiutpolkę, kuri neramina jau daugelį šalies gyventojų. Tokia pasiutpolkė buvo prognozuojama dar prieš 4 mėnesius, ėmus svarstyti taip vadinamą istorinį nepritekliaus biudžetą.
Praeitų metų lapkritį mūsų perspėjimai buvo labai aiškiai išsakyti tiek iš Seimo tribūnos, tiek atvirose, viešose diskusijose. Sakėme, kad NPD permainos, „Sodros grindys“, akcizai dyzelinui ir mokesčių didinimas daugelyje sričių neišvengiamai persikels ant vartotojų pečių, o prekės ir paslaugos brangs, tai neigiamai veiks visą vartojimą. Dabar jau tai ir matome.
Štai, pavyzdžiui, dyzelino akcizas nuo sausio 1 Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Finansų ministerija skelbė, kad dėl to litras įprasto dyzelino vairuotojams pabrangs apie 2 centus. Tačiau tyrimai rodo, kad Vilniaus ir Kauno degalinėse dyzelinas vairuotojams pabrango ne 2, bet net 6 euro centais. Lygiai tiek, kiek prognozavo mūsų ekspertai.
Po mėnesio kito, apie balandį-gegužę, pamatysime dar vieną kainų šuolį ir dėl to jau reiktų susirūpinti dabar. Tačiau šiandien girdžiu premjerą postringaujant, neva dėl kylančių kainų yra kalti verslininkai, kurie padidėjusių mokesčių naštą perkėlė ant vartotojų pečių, bet ne savo pelno maržos sąskaita. Anot premjero, maisto kainos auga natūraliai.
Bet ką jūs premjere padarėte, ką padarė jūsų ministrai, kad tos kainos neaugtų taip sparčiai – norisi tiesiai paklausti.
Saulius Skvernelis teigia, kad kainų augimą galima sustabdyti tik grįžtant į planinę ekonomiką ir pradedant reguliuoti kainas valstybėje. Premjeras žada, kad kainų augimas bus tramdomas mažinant mokestinę naštą darbo užmokesčiui ir per kitus mokestinius dalykus. Nelabai suprantu, kaip darbo užmokesčio mažesnis apmokestinimas sumažins maisto produktų kainas parduotuvių lentynose? Kodėl jos turėtų mažėti?
Jei jau, anot premjero, dėl visko kalti verslininkai, tuomet sustiprinkime antimonopolinės politikos priemones? Juk pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva yra tarp autsaiderių pasaulyje.
Štai jums gyvas, šviežias pavyzdys. Kolega Seimo narys Vytautas Kamblevičius sausio viduryje kreipėsi į LR Konkurencijos tarybą, kad ši pradėtų tyrimą dėl degalų kainų, nes Lietuvoje dyzelino bei benzino mažmeninę prekybą vykdantys ūkio subjektai galimai yra sudarę kartelinį susitarimą dėl dyzelino ir benzino pardavimo kainų. Prie savo kreipimosi Seimo narys pridėjo kainų palyginimo portale Pricer.lt paskelbtų duomenų analizę.
Neįtikėtinu tempu, neįtikėtinu greičiu V.Kamblevičius gavo atsakymą. Jei paprastai atsakymo iš valstybinių įstaigų tenka laukti savaičių savaites, tai šįkart jis atskriejo per dvi dienas. Atsakymas paprastas – tyrimo nevykdysime. Atsisakymo motyvas – nėra pagrindo. „Įvertinę Jūsų nurodytas aplinkybes, preliminariai galime daryti išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti apie konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimą”,- rašo tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Kainos kyla, bet kaltų dėl to nėra, o valdžia nieko negali padaryti. Ne tik, kad nepajėgia sustabdyti kainų augimo, bet dar ir užpila vandens ant infliacijos malūno. Ką premjere sakysite žmonėms gegužę, kai bus dar vienas kainų šuolis?
Remigijus Žemaitaitis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.
