Kitąmet valstybės biudžeto perviršis bus net 260 milijonų eurų – maždaug tokią žinią šiandien mums siunčia valstiečių valdžia. Valstybė gaus daugiau negu išleidžia. Tai puiku. Tai šaunu. Suplos katučių apskaitininkai.
Kažkokia lentelė ir toje lentelėje įrašytas gražus skaičius yra svarbesnis už pensininkus, tarnautojus, pareigūnus, gydytojus, mokytojus, eilinius dirbančiuosius, paprastus žmones, kurie gyvena „nuo algos iki algos“ ir vis sunkiau suduria galą su galu. Jie vos tempia tas kalendorines dienas, nes kainos šoko į kosmines aukštumas, o atlyginimai liko nepakitę. Infliacijos pasiutpolkė Lietuvoje įsibėgėjo. Ji jau viršija ES vidurkius ir net nesiruošia sustoti. Tačiau finansų ministrui atrodo, kad vartojimas auga, nes mokesčių surenkama vis daugiau. Ir PVM, ir GPM ir akcizo – visko daugiau. Tik štai gamintojai ir jų statistika byloja ką kitą. Pardavimai kiekine išraiška mažėja, vidaus vartojimas traukiasi. Bet juk technokratams, jų „excel‘inėse lentelėse“ įplaukos didėja, pajamos auga, pinigų daugėja. Ir kuo jų daugiau, tuo – geriau. Pasak finansų ministro, valstybės biudžetas šiemet jau surinko 60 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota. Finansų ministerija net atsisakė 44 mln. eurų dividendų, kuriuos savo akcininkei buvo pasirengusi sumokėti valstybinė įmonė „Lietuvos energija“. Atrodo, tik gyvenk ir žvenk, kaip sakoma.
Tačiau, kita vertus, premjeras aiškina, kad pedagogams algų didinti nėra iš ko. Jis juk neturi eurų spausdinimo mašinos. Mokytojų pinigai, panašu, kad atiteks energetikams, kur pilna vidaus sandorių, o kai kurių valdybos narių veikla jau sudomino net STT agentus.
Ir ūkininkams buvo pasakyta, kad Vyriausybės rezervas yra skylėtas, nėra pinigų dėl liūčių nukentėjusiems žemdirbiams. Rezerve, atseit, vos pusantro milijono. Gal Briuselis dabar kompensuos tuos nuostolius.
Bet štai jau kitąmet perviršis bus toks, kad visiems apsvaigs galva. Perviršis 200 milijonų. Ar pakaks? O gal reiktų 500 milijonų perviršio? O gal užtektų ir penkių. Ir kur tas perviršis „nueis“. Galbūt valstybės skoloms padengti? Ta valstybės skola šiandien siekia 17,5 mlrd. eurų. Atiduosim kruopelytę skolų. Bus ne 17,5 milijardo, bet 17,3. O ar kas nuo to pasikeis? Kaip sakė buvęs Graikijos premjeras Yanis Varoufakis, nuo to, kad skolos sumažės, žmonėms gyvenimas nepagerės. Saulė kaip kilo rytuose, taip ir kils, kaip leidosi vakaruose, taip ir leisis ten pat. Tik štai žmonėms po ta saule taps dar sunkiau.
Bet čia, kaip tame D.Orvelo gyvulių ūkyje, kur Spieglys, net ir sunkėjant gyvenimui bei mažėjant maisto daviniams, aiškino, kad dabar viskas geriau ir net blusos mažiau kandžiojasi.
Kai praeitą savaitgalį Telšiuose, turguje vienos moterėlės paklausiau, ką ji mano apie perteklinį valstybės biudžetą, man ji atsakė maždaug taip: „Susisuk, vakeli, ton sava perteklių į triūbelą ir suskišk vėinon vėiton. A pėrksi mona kopūstų?“. Nepirkau. Nebeaiškinau, kad perteklius pertekliui nelygu.
Galvoju, kad jei premjeras Saulius Skvernelis kartu su visa savo nebesuskaičiuojama patarėjų, padėjėjų ir visuomeninių konsultantų kariauna (daugiau kaip 20 žmonių) parašytų šiųmetinio Nobelio premijos laureato Richardo H.Thalerio teorijos papildymą arba jo darbų tęsinį apie tai, kaip valdžios sprendimai daro poveikį žmonių elgsenai, kuri, savo ruožtu, daro tiesioginį poveikį rinkoms, tai tuomet, tikrai, kitais metais galėtume pelnytai siūlyti S.Skvernelį Nobelio premijai už jo indėlį į elgsenos ekonomiką. Į valdžios ir jos valdomų piliečių elgsenų sąsajas. Patyrinėję riboto racionalumo valdančiųjų sprendimų pasekmes, socialinius pasirinkimus ir savikontrolės stygių, pamatytume, kad žmogiškieji bruožai adekvačiai ir sistemingai veikia asmenų sprendimus, jų elgseną, jų vartojimą, o visa tai persiduoda rinkoms.
Mums visiems tas premjero patarėjų armijos darbas taptų puikia metodine priemone apsisprendžiant, koks galėtų būti optimalus valstybės biudžeto perteklius. Kokį perteklių ir kokią „excel‘inės lentelės“ reikšmę reikėtų modeliuoti siekiant stabilumo, kad nesukeltume dar vienos ekonominės krizės. Tik šį kartą ne Rusijos krizės, ne Pasaulinės krizės, bet tokios lokalios, vietinės, valstietiškai neapdairios, tačiau profesionaliai sukeltos krizės.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pastaruoju metu itin daug pradėjo kalbėti apie gyventojų pajamų didinimą. „Kiti metai bus ryškūs pajamų didinimo prasme“, – žada gyvulių ūkio vedlys. Puiku.
Ir tikrai, štai mano kolega Algimantas Dumbrava pateikė Vyriausybei siūlymą kompensuoti sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pašalpas ir kompensacijas. Iš Vyriausybės atėjo atsakymas: „Pritariame.“ Tačiau toliau parašyta maždaug taip: „Bet žinokite, mes dabar neturime tam pinigų. Apie tai galėsime kompleksiškai kalbėtis 2020 metais.“ Tai čia toks kaip ir teigiamas atsakymas, bet iš esmės neigiamas. Kažkokia dviprasmybė arba dar vienas naujas žanras, kuriais jau pagarsėjo valdantieji. Tokia retorika, tokia ekvilibristika man labai primena kiaulių valdžią orveliškame gyvulių ūkyje. O tas jų perteklinis biudžetas – tai tik gražus blizgutis valstiečio indaujoje.
Manau, kad dabar reikėtų ne kalbėti ir žadėti, bet imtis realių veiksmų, kad būtų padidinta bazinė alga, minimali alga susieta su vidutiniu trejų metų darbo užmokesčiu, padidintos valstybės remiamos pajamos, pradėta pagaliau sumuoti invalidumo ir senatvės pensijas, padidinti atlyginimai statutiniams pareigūnams, kompensuotos sumažintos pensijos ir pašalpos pareigūnams, kariams, kenksmingose sąlygose dirbantiems darbuotojams ir panašiai.
Remigijus Žemaitaitis yra Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.
