Šeši Lietuvoje veikiantys daugiausia užsienio kapitalo bankai ir aštuoni užsienio bankų skyriai kartu sudėjus uždirbo net 252 milijonus eurų pelno. Tai yra 17 procentų daugiau nei prieš metus. O per paskutinius penkerius metus bankininkai Lietuvoje susišlavė net 1,1 milijardo eurų pelną.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, kaip skelbiama, nušluostė nosis visai Europai. Lietuvoje veikę bankai pagal pelningumą pernai net kelis kartus viršijo ES vidurkį. Ir, sakyčiau, nušluostė nosis ne tik Europai, bet ir visiems Lietuvos gyventojams.
Kur gi tie bankininkų pelnai išvažiavo? Uždirbtus pelnus bankininkai, kaip skelbiama, dividendais išsiuntė savo akcininkams Švedijoje. Naujausių laikų švedmetis pačiame pakilime. O ką iš to gavo mūsų šalies vartotojai?
Panašu, kad didžiausią naudą gavo ne Lietuvos gyventojai, bet užsienio kapitalas. Kaip jau tapo įprasta Lietuvoje viskas paremta plėšriojo kapitalizmo interesams, bet ne visuomenei, ne paprastų, eilinių žmonių gerovei.
Aš, kaip eilinis, statistinis Lietuvos gyventojas dažniausiai naudojuosi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Taip, aš, kaip ir kiti bankų klientai, pajutau nemenką elektroninės bankininkystės pabrangimą. Tačiau nusprendžiau patikrinti kokią paslaugų kokybę gauna neelektroniniai, ne virtualūs, bet gyvi žmonės, eiliniai fiziniai asmenys, privatūs vartotojai realiuose bankų skyriuose?
Eksperimento dėlei apsilankiau keliuose didžiųjų Lietuvos komercinių bankų skyriuose Vilniuje, gyventojų aptarnavimo padaliniuose, kuriuose atliekamos operacijos grynaisiais. Ir mane labai nustebino didžiulės eilės, kurios primena sovietmečio laikus.
Aišku, bankininkai pasakys, kad pastaruoju metu yra skatinama elektroninė bankininkystė, nes tai labai modernu ir šiuolaikiška. Tačiau yra daug pagyvenusių, vyresnio amžiaus žmonių, kurie nesinaudoja internetu. Būna ir tokių situacijų, kai internetu negausi kažkokios paslaugos ir vis vien teks žingsniuoti į banko skyrių.
Taigi, eksperimentas paprastas – išsiaiškinti, kiek reikia laukti laiko banko skyriuje, norint pasikeisti, pavyzdžiui, kelių Anglijos svarų sterlingų banknotą į eurus.
SEB banke (Gedimino per. Vilniuje) apsilankiau priešpiet 11:48 val. eilėje laukė 14 žmonių ir dar 5 sėdėjo prie langelių, kalbėjosi su konsultantais. Mano numeris buvo 455, o švieslentėje kaip tik tuo metu užsidegė 451 numeris. Laukti teko beveik valandą. Taip, likau be pietų.
Panašu, kad bankininkai tyčiojasi.
„Swedbank“ skyriuje (Konstitucijos pr., Vilniuje) pasirinkęs paslaugą Privatūs klientai, Grynųjų pinigų operacijos gavau 185 numeriu pažymėtą lapelį. Eilėje laukė 17 žmonių, dar keletas sėdėjo prie konsultantų ir jau sprendė savo klausimus. Salės darbuotoja paklausta kiek reikės laukti laiko, kukliai pasakė, kad apie pusvalandį, na, gal ilgiau.
Pagalvojau, kad gal tik miesto centre tokios eilės, gal atokesniuose skyriuose jos mažesnės. Pakeliui sustojau Šeškinėje įsikūrusiame SEB skyriuje. Viduje karšta. Savo eilės laukia 7 interesantai. Sustojau Fabijoniškėse, „Mandarino“ prekybos centre įsikūrusiame banko skyriuje – man išdavė lapelį su 187 numeriu, švieslentėje degė 180. Ant minkštasuolių sėdėjo 12 žmonių. Dar pora stoviniavo prie įėjimo į banko skyrių. „Lauksite apie valandžiukę“, – pasakė salės darbuotoja. Panašu, kad norint išsikeisti šiek tiek grynųjų ar atsidaryti sąskaitą teks sugaišti nemažai laiko.
Ar toks žmonių gaišinimas beprasmiškose eilėse suponuoja kokybiškas paslaugas? Paslaugas, už kurias susižeriami milijoniniai pelnai? Kiek šimtų žmonių dienų dienomis sėdi tuose bankuose laukdami paslaugų, kurių niekur kitur negali gauti. Ar Lietuvos centrinis bankas, vykdantis komercinių bankų priežiūrą, tai suskaičiavo? Ar suskaičiavo kiek dėl to, patiriama nuostolių?
Panašu, kad bankininkai tyčiojasi. Galėtų įdarbinti daugiau konsultantų arba atidaryti daugiau skyrių, bet juk tai bus papildomos išlaidos, o bankininkams išlaidos nepatinka. Jiems patinka pelnas.
Ir pabaigai, noriu pabrėžti tris faktus. Tarpbankinė konkurencija pastaruoju metu sumažėjo. Prieš 10 metų Lietuvoje veikė 9 bankai, o dabar jų liko tik 6. Bankų paslaugos akivaizdžiai pabrango ir suprastėjo, o pinigai, bankininkų pelno ir dividendų pavidalu, „emigruoja“ iš Lietuvos. Tai leiskite Jūsų paklausti, ponas V.Vasiliauskai, kuo čia džiaugtis ir kuo čia didžiuotis? Ir kas kam iš tiesų nušluostė nosį? Ar mes Europai, ar užsienio bankininkai visiems mums, mūsų mamos ir močiutėms, kurios stumdosi suplukusios gyventojų aptarnavimo skyriuose? Gal jau laikas būtų grįžti prie valstybinio banko idėjos?
Remigijus Žemaitaitis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.
