Kalbėdamas apie užsieninių žurnalų plėšymą Saulius Skvernelis rėžė: įstatymų galima nesilaikyti, jeigu jie prieštarauja protingumo principams. Nuo šiol, vienas iš pamatinių teisinės valstybės principų – teisės viršenybės principas – Lietuvoje nebegalioja. „Durno įstatymo“ galima nesilaikyti, taip sakant.
Protingumo viršenybė prieš kvailus įstatymus – skamba patraukliai. Dabartinės valdžios sugalvotos visokios pseudo reformos, senąsias pasakėčias primenantys kėdžių perstumdymai ministerijose ir valstybei pavaldžiose įstaigose, mokesčių kėlimas išties atrodo kvailai.
Žurnalų plėšymo istorijoje keisčiausiai atrodo tai, kad pats premjeras balsavo už šį žurnalų plėšymą įtvirtinantį įstatymą, o vėliau dėl to kalta liko įstatymus vykdžiusi kontroliuojančios įstaigos vadovė.
Premjero siūlymas dabar, suprask, yra toks: į visas „profesionalų vyriausybės“ bei valdančiųjų sugalvotas permainas reikia žiūrėti lanksčiai, persijoti jas per sveiko proto rėtį ir įstatymus taikyti taip, kaip būtų protingiau.
Žurnalų plėšymo istorijoje keisčiausiai atrodo tai, kad pats premjeras balsavo už šį žurnalų plėšymą įtvirtinantį įstatymą, o vėliau dėl to kalta liko įstatymus vykdžiusi kontroliuojančios įstaigos vadovė.
Sukluskite visi, kurie užtikrinate įstatymų vykdymą. Ne įstatymo raidė, bet adekvatumas ir proporcingumas yra svarbiausi. Ne įstatymo raidė, bet – protingumo kriterijus.
Jei jau taip, tai norėtųsi paklausti premjero: ar nuo šiol ir mokant mokesčius reiktų vadovautis proto viršenybe prieš įstatymus? Įvertinti mokesčių adekvatumą, proporcingumą, jų protingumą ir tik po to mokėti?
Štai, pavyzdžiui, nuo šių metų sausio pirmosios įsigaliojo dar viena valstiečių sugalvota naujovė, tiesiogiai liečianti visus tuos, kurie dirba nepilnu etatu, per kelis darbus ir pan.
Nuo šiol įvestas taip vadinamas „Sodros“ įmokų slenkstis, ant kurio jau klumpa verslas ir dirbantieji. „Sodros“ įmokas dabar privaloma mokėti ne mažiau, kaip nuo minimalios algos. Nesvarbu ar darbuotojas dirba 2–3 valandas per dieną, ar puse etato, ar ketvirtį etato. Vis vien mokesčius turi sumokėti nuo visos minimalios mėnesio algos.
Pagal įstatymo raidę realiai darbdaviui nėra įpareigojimo mokėti minimalią algą. Galima mokėti ir mažiau. Tačiau socialinio draudimo įmokos turi būti priskaičiuotos ir mokamos ne nuo realiai išmokamo atlyginimo, bet nuo ne mažesnės už minimalią algą sumos. Nuo šių metų sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga yra 400 eurų.
Tai kur čia protingumas, proporcingumas ir adekvatumas? Jei studentė, pavyzdžiui, po paskaitų padirbėja pusdienį kavinėje? Arba neįgalusis įsidarbina ketvirčiui etato prekybos centro kasoje? Arba pedagogė dirba keliose skirtingose ugdymo įstaigose po ketvirtį etato, nes jos dėstomas dalykas yra labai specifinis ir siauras? Arba mažamečius vaikus auginančios moterys įsidarbina kelioms valandoms valymo paslaugų įmonėje ir ateina valyti patalpų, kai vyras grįžta iš darbo? Ką visiems jiems daryti? Laikytis įstatymo ar protingumo kriterijų?
Statistika rodo, kad taip vadinamų „Sodros“ grindų įvedimas jau palietė net 150 tūkstančių darbuotojų. Tai yra maždaug 14 procentų visų Lietuvos dirbančiųjų.
Už darbuotoją darbdavys dabar turi mokėti „Sodros“ mokesčius ne nuo realiai uždirbto atlyginimo, bet nuo įstatyme įtvirtintų „Sodros“ įmokos grindų. Skaičiuoti mokestį nuo minimalios algos, net jei tiek dirbantysis ir negauna.
Vadovaujantis žurnalų plėšymo/neplėšymo logika, valstybinė mokesčių inspekcija, jei ji taikys protingumo kriterijus, neturėtų bausti tų darbdavių, kurie nemokės prie minimalios mėnesio algos pritemptų „Sodros“ mokesčių. Ar tikrai taip bus? Lauksime precedento.
Ir dar pabaigai norisi pastebėti, kad premjero siūlomas protingumo kriterijaus ir įstatymo priešpastatymas yra nekorektiškas. Teisiniu požiūriu tai yra visiškai skirtingos kategorijos. Netapačios. Protingumo kriterijus nėra lygiavertis įstatymui, o tik jo dalis.
